Lietuva išlieka tarp lyderių pagal sparčiojo plačiajuosčio interneto naudojimą

Publikuota: 2015 m. vasario 23 d. pirmadienis

Naujai paskelbtais Europos Komisijos duomenimis, apibendrinančiais plačiajuosčio interneto ryšio prieigos situaciją Europoje 2014 metais, Lietuva išlieka viena pirmaujančių valstybių sparčiojo plačiajuosčio interneto naudojimo srityje.

Bazinio fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skvarba (t. y. abonentų skaičių 100 gyventojų) 2014 m. liepą Lietuvoje siekė 30 proc. (ES vidurkis – 30,9 proc.); pagal šį rodiklį Lietuva buvo 11 iš 28 ES valstybių. Tačiau plačiajuosčio ryšio skvarba Lietuvoje augo labai sparčiai – per metus padidėjo 3,4 proc. punktais, ir pagal šį augimo rodiklį Lietuva buvo viena pirmaujančių ES šalių (sparčiau šis rodiklis didėjo tik Lenkijoje – 4,3 proc. punkto, ir Jungtinėje Karalystėje – 3,5 proc. punkto). Be to, Lietuvoje net 52 proc. plačiajuosčio ryšio abonentų jungiasi šviesolaidinėmis linijomis („FTTH/B“ – angl. „Fiber to the Home/Building“), 20 proc. – DSL linijomis, 15 proc. – kitomis technologijomis.

Pagal tai, kokia gyventojų dalis naudojasi naujos kartos interneto prieigos ryšiu, Lietuva išlieka tarp lyderių. Sparčiojo naujos kartos interneto (30 Mb/s ir spartesnio) skvarba, t. y. abonentų skaičius 100 gyventojų, 2014 m. liepą Lietuvoje siekė 14,5 proc. (ES vidurkis – 6,9 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkė tik Nyderlandai (18,3 proc.) ir Malta (16,7 proc.).

Itin spartaus, t. y. 100 Mb/s ir didesnės spartos, interneto skvarba Lietuvoje 2014 m. liepą siekė 3,1 proc. (ES vidurkis – 2 proc.). Pagal šį rodiklį ES kontekste Lietuva – 8-ta, pirmajame trejetuke – Latvija (9,7 proc. skvarba), Portugalija (5,9 proc.) ir Suomija (5,6 proc.).

Su Europos Komisijos pateikiamais detaliais duomenimis ir jų rinkimo metodologija galite susipažinti čia.

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »