Lietuva skaitmeninėje Europoje

Publikuota: 2013 m. liepos 24 d. trečiadienis

2013 m. birželio mėn. Europos Komisija (EK) paskelbė Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgiami ir vertinami valstybių narių laimėjimai informacinės visuomenės srityje 2012 m.

EK duomenimis, Lietuva išlieka viena pirmaujančių šalių Europoje pagal sparčiausio fiksuoto plačiajuosčio ryšio infrastruktūros išplėtojimo rodiklius. 2012 m. duomenimis, bendrai fiksuotas plačiajuostis ryšys dengė 97 proc. Lietuvos namų ūkių (ES vidurkis – 95 proc.), o spartusis (30 Mbps ir didesnės spartos) fiksuotas  interneto ryšys – 80 proc. Lietuvos namų ūkių (ES vidurkis – 54 proc.). Pagal pastarąjį rodiklį, atspindintį naujos kartos prieigos (angl. „Next Generation Access“, NGA) infrastruktūros aprėptį, Lietuva buvo 5-oji ES – ją lenkė tik Malta, Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas.

Plačiajuosčiu interneto ryšiu 2012 m. Lietuvoje naudojosi 61 proc. namų ūkių (ES vidurkis – 73 proc., pagal šį rodiklį Lietuva užima tik 22 vietą ES), tačiau iš naudojamų fiksuoto plačiajuosčio ryšio linijų, net 53 proc. priskirtinos naujos kartos prieigos technologijoms (ES vidurkis – 20 proc.). Pagal 30 Mb/s ir didesnės spartos ryšio linijų dalį (nuo visų naudojamų plačiajuosčio ryšio linijų) Lietuva yra trečioji valstybė ES (Lietuvoje tokių linijų – 47 proc., ES vidurkis – 15 proc.), pagal sparčiausių – 100 Mb/s ir didesnės spartos  linijų dalį – šeštoji ES (Lietuvoje tokių linijų dalis – 10 proc., ES vidurkis – 3 proc.). Todėl Lietuva lenkia didžiąją dalį ES valstybių pagal namų ūkių, besinaudojančių sparčiausiu interneto ryšiu, dalį: vertintina, kad 30 Mbps ir spartesniu interneto ryšiu naudojasi 29 proc. šalies namų ūkių, 100 Mbps ir spartesniu ryšiu – 6 proc. namų ūkių (atitinkami ES rodikliai – 11 proc. ir 2 proc.).

Lietuvos verslo įmonės ypač aktyviai naudojosi fiksuotu plačiajuosčiu internetu – jį naudojo 95 proc. įmonių (ES vidurkis – 90 proc., 9-ta vieta ES).

Pažangus 3G mobilus plačiajuostis interneto ryšys, 2012 m. duomenimis, dengė 95 proc. Lietuvos namų ūkių (ES vidurkis – 96 proc.). Lietuviai kol kas mažai linkę naudotis mobiliuoju internetu - 100 gyventojų tenka tik 8,6 mobiliojo plačiajuosčio ryšio abonento (ES vidurkis – 9 proc., 11-ta vieta ES).

Europos Komisijos duomenimis, internetu kartą per savaitę ir dažniau 2012 m. pabaigoje naudojosi 65 proc. gyventojų (ES vidurkis – 70 proc., 20-ta vieta ES). Kasdien internetu naudojosi 50 proc. gyventojų (ES vidurkis – 59 proc., 20-ta vieta). Vis dar ženkli dalis Lietuvos gyventojų – apie 30 proc. – niekuomet nėra naudojęsi internetu (ES mastu tokių gyventojų – 22 proc.).

Mobiliuoju internetu nešiojamuose įrenginiuose (kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose) naudojasi vis dar nedidelė dalis – tik 18 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 36 proc.); tuo tarpu pagal šį rodiklį pirmaujančioje Švedijoje mobiliuoju internetu naudojasi 70 proc., Jungtinėje Karalystėje – 63 proc. gyventojų.

Tradiciškai išlieka tendencija, kad lietuviai dažniau, nei daugumos kitų ES valstybių gyventojai, internete skaito arba atsisiunčia laikraščius ar žurnalus – tai daro net 92 proc. interneto naudotojų,  31 proc. punktu daugiau, nei ES vidurkis, ir pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja ES. Taip pat lietuviai dažniau, nei ES vidurkis, internetu skambina (71 proc. internautų, 36 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis), atlieka bankines operacijas (65 proc., 11 proc. punktų daugiau, nei ES vidurkis), kelia į internetą savo pačių sukurtą e. turinį (46 proc. interneto naudotojų, 11 proc. punktų daugiau, nei ES vidurkis), internetu registruojasi vizitui pas gydytoją (16 proc. gyventojų, 5 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis). Tačiau Lietuvos gyventojai vis dar atsargiai perka internetu: tik penktadalis, arba 20 proc., Lietuvos gyventojų (arba 30 proc. interneto naudotojų) per pastaruosius metus pirko internetu (ES atitinkamų rodiklių vidurkiai - 45 proc. ir 59 proc.). Iš kitų ES valstybių internetu perka tik 6 proc. gyventojų, arba 9 proc. interneto naudotojų (ES vidurkis – atitinkamai 11 proc. ir 15 proc.). Tik 7 proc. interneto naudotojų parduoda prekes ar paslaugas internetu, pvz. per interneto aukcionus (ES vidurkis – 22 proc.).

2012 m. duomenimis, internetu e. valdžios paslaugomis naudojasi 37 proc. Lietuvos gyventojų (per metus rodiklis išaugo net 7 proc. punktais, nors vis dar atsiliekama nuo ES vidurkio – 44 proc.), tačiau sąlyginai didelė dalis gyventojų naudojasi e. valdžios paslaugomis ne tik gaunant, bet ir teikiant įstaigoms informaciją, t.y. internetu siunčiant įvairias užpildytas e. formas (tai daro 29 proc. Lietuvos gyventojų, ES vidurkis – 22 proc.).

Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai vertinami nevienareikšmiškai. Pagal gyventojų, kurie turi tam tikrus kompiuterinio raštingumo gebėjimus, Lietuva atsilieka nuo kitų ES valstybių: Lietuvoje tokius įgūdžius turi 60 proc. gyventojų, ES vidurkis – 67 proc. gyventojų. Gyventojų, turinčių aukštus kompiuterio naudojimo įgūdžius, Lietuvos rodiklis yra aukštesnis, nei ES vidurkis: atitinkamai 29 proc. ir 26 proc.

Lietuva toliau pirmauja pagal įmonių bendravimo su viešojo sektoriaus institucijomis internetu apimtis, užimdama pirmą vietą ES mastu pagal tokius rodiklius, kaip įmonių, kurios naudojasi e. valdžios paslaugomis, dalis (Lietuvos rodiklis – 100 proc., ES vidurkis – 87 proc.), įmonių, kurios interaktyviai dirba su viešuoju sektoriumi (t.y. teikia internetu užpildytas e. formas), dalis (Lietuvos rodiklis – 99 proc., ES vidurkis – 72 proc.), bei įmonių, kurios naudojasi elektroninių viešųjų pirkimų paslaugomis, dalis (Lietuos rodiklis – 27 proc., ES vidurkis – 12 proc.).

2012 m. 15 proc. Lietuvos įmonių pardavė prekes ar paslaugas internetu (ES vidurkis – 14 proc.), 19 proc. įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu (ES vidurkis – 16 proc.). E. komercijos generuojama Lietuvos įmonių apyvarta sudarė 12 proc. (ES vidurkis -15 proc.).

2012 m. ataskaitoje pirmą kartą pažymėta IRT specialistų trūkumo problema, kuri, EK nuomone, itin aktuali Lietuvai. Ataskaitos duomenimis, prognozuojama, kad 2015 m. ES mastu trūks net 900 tūkst. IRT specialistų, tačiau kai kuriose šalyse ši problema bus didesnė, nei kitose. 2012 m. duomenimis, 22 proc. Lietuvos įmonių buvo įdarbinusios IRT specialistus (ES vidurkis – 21 proc.). 10 proc. šalies įmonių per metus įdarbino arba mėgino įdarbinti IRT specialistus, ir net 40 proc. šių įmonių (t.y. 4 proc. visų šalies įmonių) teigė susidūrusios su problemomis randant IRT srities darbuotojus (ES vidurkis – 3 proc.).

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Žmonės nustemba internetu pasitikrinę savo sveikatos duomenis

Nepaisant to, kad jau nebe pirmus metus žmonės turi galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, jie vis dar vangiai tuo naudojasi. skaityti »

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. skaityti »

„Išmanieji“ lietuviai reguliariai telefone naudojasi 7 programėlėmis

Vidutiniškai savo išmaniajame telefone vienas Lietuvos gyventojas yra įsidiegęs 15 programėlių, o bent kartą per savaitę naudojasi 7 iš jų – parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. skaityti »

VDU – antras Lietuvoje pagal dalyvavimą internete

Paskelbtuose naujausiuose pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose „Webometrics“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išliko tarp pirmųjų pozicijų Lietuvoje. skaityti »

Lenkijoje populiarėja VOD paslaugos

Agentūros MEC duomenimis, net 77 proc. Lenkijos interneto naudotojų žiūri mokamą vaizdo turinį naudodamiesi VOD (angl. Video on demand) paslaugomis. skaityti »

Paskelbti internetu besinaudojančių tėvų ir paauglių nuomonės tyrimo rezultatai

2016 metais gegužės–birželio mėnesiais Švietimo informacinių technologijų centro užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliko tėvų auginančių 5–18 m. vaikus ir paauglių nuo 14 iki 18 metų viešą reprezentatyvią apklausą. skaityti »

„TreeWiFi“: internetas bus prieinamas tik švarioje aplinkoje

Amsterdame gyvenantis dizaineris Joris Lam sukūrė inkilą primenantį įrenginį, kuris tiekia nemokamą „Wi-Fi“ interneto ryšį, jei aplinkos oras yra neužterštas. skaityti »

2016 m. II ketvirtį RRT gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

2016 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. skaityti »

Daiktų internetas pakeis žmonių įpročius

Prognozuojama, kad ateityje prie interneto bus prijungta vis daugiau automobilių ir namų. skaityti »

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl Saugesnio interneto projekto tęsimo Lietuvoje

2016 m. birželio 29 d., Vilnius. Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos paraišką vykdyti Saugesnio interneto projektą ir pritarė šio projekto tęsimui Lietuvoje. skaityti »