Pagal JT E. valdžios išplėtojimo indeksą Lietuva – 29-a pasaulyje

Publikuota: 2015 m. sausio 14 d. trečiadienis

Pagal Jungtinių Tautų skaičiuojamą Elektroninės valdžios išplėtojimo indeksą (angl. Electronic Government Development  Index, EGDI) Lietuva 2014 metais užėmė 29 vietą pasaulyje iš 193 pasaulio valstybių. Nuo praėjusio vertinimo, atlikto 2012 m., Lietuvos pozicija pasauliniame reitinge nepakito.

Pagal šį indeksą 2014 m. pasaulyje pirmavo Pietų Korėja (e. valdžios išplėtojimo indeksas – 0,9462 balo), toliau sekė Australija (0,9103), Singapūras (0,9076), Prancūzija (0,8938) ir Nyderlandai (0,8897).

Lietuvos elektroninės valdžios išplėtojimo indeksas – 0,7271, ir Lietuva priskiriama „Aukšto e. valdžios išplėtojimo indekso“ valstybių grupei, kurių indeksas – nuo 0,5 iki 0,75 balo.

Nors pasauliniame kontekste pagal šį indeksą pirmauja Azijos ir Okeanijos valstybės, visgi aukščiausią e. valdžios išplėtojimo indeksą (t.y. daugiau nei 0,75 balo) turinčių valstybių sąraše daugiausia – Europos šalių. Remiantis šiuo indeksu, geriausiai Europos Sąjungos mastu e. valdžia išplėtota Prancūzijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ir Ispanijoje. Estija (0,8180 balo) tarp ES šalių užima 7 vietą, Lietuva – 15-ą, Latvija – 16-ą (0,7178 balo).

Jungtinių Tautų E. valdžios tyrimas atliekamas nuo 2003-iųjų, kompleksiškai vertinant šalių išsivystymą trijose srityse: e. paslaugų pasiekiamumas, e. ryšių infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas. Vertinant šias atskiras sritis, geriausiai (0, 8557 balo) Lietuva vertinama pagal žmogiškojo kapitalo komponentą, apimantį suaugusiųjų raštingumo lygį, bendrą besimokančiųjų procentą, numatomus mokymosi mokymo įstaigoje metus. Kiek žemesniu balu (0,7559) vertinamas Lietuvos e. paslaugų pasiekiamumo komponentas, atspindintis paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygį (nuo 1-ojo, apimančio paprasčiausias informavimo e. paslaugas, iki 4-ojo, apimančio pilnai įtinklintas e. paslaugas). Žemiausiai (0,5697 balo) įvertintas Lietuvos e. ryšių infrastruktūros komponentas, apimantis interneto naudotojų procentą bei fiksuotosios telefonijos abonentų, mobiliojo ryšio abonentų, fiksuotojo ir bevielio plačiajuosčio ryšio abonentų skaičių 100 gyventojų.

Vertinimo metu šalys taip pat reitinguotos pagal papildomą E. dalyvavimo indeksą, matuojantį, kaip įdiegti e. sprendimai palengvina valdžios informacijos teikimą piliečiams, konsultavimąsi su suinteresuotais asmenimis, jų įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesą. Pasaulio mastu pagal šį indeksą 2014 m. pirmavo Nyderlandai, Pietų Korėja ir Urugvajus. Lietuva pagal šį indeksą užėmė 33 vietą tarp 193 pasaulio valstybių.

Su visa Jungtinių Tautų ataskaita E-GOVERNMENT SURVEY 2014: E-GOVERNMENT FOR THE FUTURE WE WANT galite susipažinti čia.

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos e. valdžios paslaugų rodikliai viršija ES vidurkį

Europos Komisijos atliktame 2016 m. tyrime, Lietuva priskiriama prie pirmaujančių šalių, kuriose e. valdžios paslaugos auga sparčiausiai, o e. valdžios rodikliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį. skaityti »

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »