Pagal JT E. valdžios išplėtojimo indeksą Lietuva – 29-a pasaulyje

Publikuota: 2015 m. sausio 14 d. trečiadienis

Pagal Jungtinių Tautų skaičiuojamą Elektroninės valdžios išplėtojimo indeksą (angl. Electronic Government Development  Index, EGDI) Lietuva 2014 metais užėmė 29 vietą pasaulyje iš 193 pasaulio valstybių. Nuo praėjusio vertinimo, atlikto 2012 m., Lietuvos pozicija pasauliniame reitinge nepakito.

Pagal šį indeksą 2014 m. pasaulyje pirmavo Pietų Korėja (e. valdžios išplėtojimo indeksas – 0,9462 balo), toliau sekė Australija (0,9103), Singapūras (0,9076), Prancūzija (0,8938) ir Nyderlandai (0,8897).

Lietuvos elektroninės valdžios išplėtojimo indeksas – 0,7271, ir Lietuva priskiriama „Aukšto e. valdžios išplėtojimo indekso“ valstybių grupei, kurių indeksas – nuo 0,5 iki 0,75 balo.

Nors pasauliniame kontekste pagal šį indeksą pirmauja Azijos ir Okeanijos valstybės, visgi aukščiausią e. valdžios išplėtojimo indeksą (t.y. daugiau nei 0,75 balo) turinčių valstybių sąraše daugiausia – Europos šalių. Remiantis šiuo indeksu, geriausiai Europos Sąjungos mastu e. valdžia išplėtota Prancūzijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ir Ispanijoje. Estija (0,8180 balo) tarp ES šalių užima 7 vietą, Lietuva – 15-ą, Latvija – 16-ą (0,7178 balo).

Jungtinių Tautų E. valdžios tyrimas atliekamas nuo 2003-iųjų, kompleksiškai vertinant šalių išsivystymą trijose srityse: e. paslaugų pasiekiamumas, e. ryšių infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas. Vertinant šias atskiras sritis, geriausiai (0, 8557 balo) Lietuva vertinama pagal žmogiškojo kapitalo komponentą, apimantį suaugusiųjų raštingumo lygį, bendrą besimokančiųjų procentą, numatomus mokymosi mokymo įstaigoje metus. Kiek žemesniu balu (0,7559) vertinamas Lietuvos e. paslaugų pasiekiamumo komponentas, atspindintis paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygį (nuo 1-ojo, apimančio paprasčiausias informavimo e. paslaugas, iki 4-ojo, apimančio pilnai įtinklintas e. paslaugas). Žemiausiai (0,5697 balo) įvertintas Lietuvos e. ryšių infrastruktūros komponentas, apimantis interneto naudotojų procentą bei fiksuotosios telefonijos abonentų, mobiliojo ryšio abonentų, fiksuotojo ir bevielio plačiajuosčio ryšio abonentų skaičių 100 gyventojų.

Vertinimo metu šalys taip pat reitinguotos pagal papildomą E. dalyvavimo indeksą, matuojantį, kaip įdiegti e. sprendimai palengvina valdžios informacijos teikimą piliečiams, konsultavimąsi su suinteresuotais asmenimis, jų įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesą. Pasaulio mastu pagal šį indeksą 2014 m. pirmavo Nyderlandai, Pietų Korėja ir Urugvajus. Lietuva pagal šį indeksą užėmė 33 vietą tarp 193 pasaulio valstybių.

Su visa Jungtinių Tautų ataskaita E-GOVERNMENT SURVEY 2014: E-GOVERNMENT FOR THE FUTURE WE WANT galite susipažinti čia.

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos e. valdžios paslaugų rodikliai viršija ES vidurkį

Europos Komisijos atliktame 2016 m. tyrime, Lietuva priskiriama prie pirmaujančių šalių, kuriose e. valdžios paslaugos auga sparčiausiai, o e. valdžios rodikliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį. skaityti »

44 proc. Lietuvos gyventojų lankėsi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos užsakymu 2016 m. III ketv. atlikto tyrimo duomenimis, 44 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėn. lankėsi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse. skaityti »

„Gemalto“ ir „Sequans“ kartu kuria daiktų interneto technologijas

Nauja technologija padeda taupyti elektros energiją ir pratęsti į daiktų internetą sujungtų įrenginių gyvavimo ciklą. skaityti »

Lietuvos e. valdžios paslaugų rodikliai viršija ES vidurkį

Europos Komisijos atliktame 2016 m. tyrime, Lietuva priskiriama prie pirmaujančių šalių, kuriose e. valdžios paslaugos auga sparčiausiai, o e. valdžios rodikliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį. skaityti »

„Vilniaus šilumos tinklai“ atveria interneto svetainę (8)

Startuoja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainė – www.chc.lt . Sostinės gyventojai čia ras informaciją apie šilumos ūkio perėmimo iš jį nuomojančios UAB „Vilniaus energija“ procesus, kurie bus aktualūs keičiantis paslaugos teikėjui. skaityti »

Šviesolaidinis internetas Lietuvoje – jau 18 metų

Spalio mėnesį internetas mūsų šalyje švenčia net du gimtadienius: 25 metus nuo to laiko, kai Lietuvoje atsirado interneto ryšys, ir 18 metų nuo tos dienos, kai vario laidus pakeitė optiniai. skaityti »

Lietuvos interneto metraštininkas V. Palubinskas: būtų gerai išsaugoti bent esminius interneto principus

Šiemet spalio mėnesį sukako 25-eri metai nuo interneto atsiradimo Lietuvoje ir 18 metų nuo šviesolaidinio tinklo įvedimo. Ta proga kalbiname Lietuvos interneto metraštininku vadinamą Vladą Palubinską. skaityti »

„Nokia“ pasiekė naują informacijos perdavimo spartos rekordą

Neseniai susikūrusi tinklų milžinė „Nokia-Alcatel-Lucent“ sugebėjo iš 6600 km ilgio vienos gijos optinio kabelio išspausti 65 terabitų per sekundę – maždaug 8 terabaitų per sekundę – spartą. skaityti »

„Google“ algoritmų atnaujinimas: ar jūsų svetainė tam pasiruošusi?

Kompanija „Google“ išleido naujų pokyčių, kurie gali turėti įtakos jūsų svetainės reitingams „Google“ paieškos sistemoje. skaityti »

„YouTube“ turės konkurentą

Vaizdo turinio ir interneto žaidimų svetainė „Twitch“ ruošiasi rimtai konkuruoti su didžiausiu vaizdo turinio portalu „YouTube“. skaityti »

Virtualiosios realybės technologijos įsigalės el. prekyboje

„OrbisResearch“ duomenimis, nuo 2016 iki 2021 m. aktyvių virtualiosios realybės įrenginių naudotojų skaičius išaugs 147 proc. skaityti »