Pavydas interneto draugams kelia neigiamas emocijas

Publikuota: 2017 m. sausio 12 d. ketvirtadienis

Socialinė žiniasklaida prasidėjo kaip priemonė palaikyti ryšį su draugais ir dalytis laimingais prisiminimais. Tačiau naujausio „Kaspersky Lab“ tyrimo rezultatai rodo, kad dabar socialinė žiniasklaida daugeliui žmonių kelia neigiamų emocijų. Medžioklė siekiant gauti kuo daugiu „patinka“ šiame procese vaidina pagrindinį vaidmenį, ir žmonės nusimina, kai jie negauna tiek „patinka“, kiek tikisi, o 42 proc. sako, kad pavydi, kai jų draugai gauna daugiau „patinka“ nei jie. Be to, tyrimas rodo, kad žmonės jaučia pavydą, kai socialinėje žiniasklaidoje mato laimingesnį savo draugų gyvenimą.

Apklaususi 16 750 viso pasaulio žmonių, „Kaspersky Lab“ pastebėjo nusivylimą socialine žiniasklaida. Leisdami laiką socialinės žiniasklaidos svetainėse žmonės dažnai dėl įvairių priežasčių patiria neigiamų emocijų, ir tai užgožia teigiamą jos poveikį.

Naudotojai socialinės žiniasklaidos svetainėse lankosi, kad gerai jaustųsi. Dauguma žmonių (65 proc.) per socialinius tinklus nori palaikyti ryšį su draugais ir kolegomis, pamatyti linksmų ir juokingų įrašų (60 proc.). Žmonės taip pat skiria labai daug laiko, kad teigiamomis akimirkomis sukurtų savo skaitmeninį profilį, paskelbtų dalykus, kurie privertė juos nusišypsoti (61 proc.), ir pasakotų apie savo šventes ir atostogas (43 proc.).

Nors 72 proc. žmonių erzina reklama, tapusi itin įkyri ir trukdanti jų internetiniam bendravimui, nusivylimo priežastys daug gilesnės. Matydami savo draugų laimingus įrašus apie atostogas, pomėgius ir vakarėlius, žmonės dažnai jaučia kartėlį, jog kiti gyvenimu džiaugiasi labiau nei jie. Pavyzdžiui, 59 proc. jautėsi nepatenkinti, kai matė savo draugų įrašus apie vakarėlius, į kuriuos jie nebuvo kviečiami, 45 proc. nurodė, kad draugų atostogų nuotraukos jiems turėjo neigiamos įtakos. Be to, 37 proc. taip pat pripažino, kad žiūrint savo ankstesnius įrašus, apima jausmas, jog jų pačių praeitis geresnė už dabartinį gyvenimą.

Ankstesnis tyrimas taip pat parodė žmonių nusivylimą socialine žiniasklaida – 78 proc. prisipažino norintys apskritai atsisakyti socialinių tinklų. Vienintelis dalykas, verčiantis likti socialinės žiniasklaidos tinkluose, – baimė prarasti skaitmeninius prisiminimus, pavyzdžiui, nuotraukas ir kontaktus su draugais. Apsisprendus nebesinaudoti socialiniais tinklais, gali būti sunku išsaugoti ryšį su draugais, tačiau „Kaspersky Lab“ galvoja, kaip padėti žmonėms išsaugoti skaitmeninius prisiminimus.

„Mūsų santykiai su socialine žiniasklaida sukuria užburtą ratą. Mes norime naudotis mėgstamomis socialinėmis platformomis ir dalytis savo džiaugsmais – tai mums padeda gerai jaustis“, – sako Eugenijus Čerešnevas (Evgeny Chereshnev), „Kaspersky Lab“ Socialinės žiniasklaidos skyriaus vadovas.  „Tačiau realybėje kiekvienas daro tą patį, todėl, kai prisijungiame prie socialinės žiniasklaidos svetainių, mus užgriūna linksmai laiką leidžiančių draugų nuotraukų ir įrašų lavina. Atrodo, kad jie džiaugiasi gyvenimu labiau už mus. Nesunku suprasti, kodėl tai verčia jaustis blogai ir kodėl tiek daug žmonių svarsto apskritai nebesinaudoti socialinės žiniasklaidos tinklais. Problema ta, kad žmonės jaučiasi įstrigę, nes daugelis jų brangių prisiminimų yra saugomi socialinės žiniasklaidos svetainėse, jie nenori prarasti prieigos prie jų.

Kad padėtų žmonėms laisvai apsispręsti, ar jie nori likti socialinės žiniasklaidos svetainėse, ar jas palikti, neprarandant skaitmeninių prisiminimų, „Kaspersky Lab“ kuria programą „FFForget“. Programa leis žmonėms daryti atsargines visų savo prisiminimų iš socialinių tinklų kopijas ir jas laikyti saugioje atminties talpykloje. Svarbu suteikti žmonėms laisvę palikti socialinį tinklą tada, kai jie to nori, neprarandant savo skaitmeninio gyvenimo istorijos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kinijoje kuriamas 5G tinklas

Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija ėmėsi projekto, kurio tikslas – penktos kartos (5G) mobiliojo tinklo kūrimas. skaityti »

„Google“ paieška 2015: kas rūpėjo lietuviams

Kompanija „Google“ paskelbė kasmetinius 15-uosius metinius paieškų ir vaizdo klipų peržiūrų svetainėje „Youtube“ rezultatus – žvilgsnį į 2015-uosius viso pasaulio internautų akimis. Tai unikali pagrindinių metų įvykių ir karščiausių tendencijų perspektyva, į kurią įtrauktos ir Lietuvoje atliktos paieškos. skaityti »

Kviečiame naudotis lietuviška teisine duomenų baze „Infolex“

Informuojame, kad 2016 m. Nacionalinė biblioteka prenumeruoja lietuvišką teisinės informacijos duomenų bazę Infolex. skaityti »

Kokie interneto ir mobiliojo ryšio pokyčiai laukia 2016-aisiais?

Europos Komisijos sprendimu 2016 m. atpigs tarptinklinio ryšio tarifai. skaityti »

Internetinė televizija dažniausiai žiūrima per mobiliuosius įrenginius

Mokamas interneto televizijos turinys labiausiai žiūrimas per mobiliuosius įrenginius. Tokia išvada buvo pristatyta Las Vegase vykusioje parodoje CES. skaityti »

Baltarusija plėtos šalies turizmą per internetą

Baltarusijos nacionalinė turizmo agentūra 2016 m. kovo mėnesį planuoja atidaryti interneto svetainę, kurioje būtų galima užsisakyti turizmo paslaugų. skaityti »

Baltarusiai galės stebėti savo kreditų istoriją per internetą

Baltarusijos banko „Belgazprombank“ klientai pirmieji išbandys galimybę per internetą analizuoti savo kreditų istoriją. skaityti »

Gyventojai internetu galės sužinoti, koks teisėjas nagrinėja jų bylą

Interneto svetainėje www.teismai.lt pradeda veikti bylų skirstymo protokolų paieškos sistema, kurioje visuomenė nuo šiol galės sužinoti, kokiam teisėjui yra paskirta nagrinėti jų byla, susipažinti su bylų skyrimo tvarka. skaityti »

VDU Kompiuterinės lingvistikos centras visuomenei atvėrė CLARIN-LT svetainę

Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras akademinei bendruomenei ir Lietuvos visuomenei atvėrė trijų universitetų nacionalinio kalbos technologijų konsorciumo CLARIN-LT svetainę (www.clarin-lt.lt). skaityti »

Sėkmingiausiai dirbęs 2015 metų milijardierius – „Amazon.com“ įkūrėjas

2015 m. geriausiai didinti savo turtą sekėsi elektroninės komercijos srities atstovams. skaityti »