Pavydas interneto draugams kelia neigiamas emocijas

Publikuota: 2017 m. sausio 12 d. ketvirtadienis

Socialinė žiniasklaida prasidėjo kaip priemonė palaikyti ryšį su draugais ir dalytis laimingais prisiminimais. Tačiau naujausio „Kaspersky Lab“ tyrimo rezultatai rodo, kad dabar socialinė žiniasklaida daugeliui žmonių kelia neigiamų emocijų. Medžioklė siekiant gauti kuo daugiu „patinka“ šiame procese vaidina pagrindinį vaidmenį, ir žmonės nusimina, kai jie negauna tiek „patinka“, kiek tikisi, o 42 proc. sako, kad pavydi, kai jų draugai gauna daugiau „patinka“ nei jie. Be to, tyrimas rodo, kad žmonės jaučia pavydą, kai socialinėje žiniasklaidoje mato laimingesnį savo draugų gyvenimą.

Apklaususi 16 750 viso pasaulio žmonių, „Kaspersky Lab“ pastebėjo nusivylimą socialine žiniasklaida. Leisdami laiką socialinės žiniasklaidos svetainėse žmonės dažnai dėl įvairių priežasčių patiria neigiamų emocijų, ir tai užgožia teigiamą jos poveikį.

Naudotojai socialinės žiniasklaidos svetainėse lankosi, kad gerai jaustųsi. Dauguma žmonių (65 proc.) per socialinius tinklus nori palaikyti ryšį su draugais ir kolegomis, pamatyti linksmų ir juokingų įrašų (60 proc.). Žmonės taip pat skiria labai daug laiko, kad teigiamomis akimirkomis sukurtų savo skaitmeninį profilį, paskelbtų dalykus, kurie privertė juos nusišypsoti (61 proc.), ir pasakotų apie savo šventes ir atostogas (43 proc.).

Nors 72 proc. žmonių erzina reklama, tapusi itin įkyri ir trukdanti jų internetiniam bendravimui, nusivylimo priežastys daug gilesnės. Matydami savo draugų laimingus įrašus apie atostogas, pomėgius ir vakarėlius, žmonės dažnai jaučia kartėlį, jog kiti gyvenimu džiaugiasi labiau nei jie. Pavyzdžiui, 59 proc. jautėsi nepatenkinti, kai matė savo draugų įrašus apie vakarėlius, į kuriuos jie nebuvo kviečiami, 45 proc. nurodė, kad draugų atostogų nuotraukos jiems turėjo neigiamos įtakos. Be to, 37 proc. taip pat pripažino, kad žiūrint savo ankstesnius įrašus, apima jausmas, jog jų pačių praeitis geresnė už dabartinį gyvenimą.

Ankstesnis tyrimas taip pat parodė žmonių nusivylimą socialine žiniasklaida – 78 proc. prisipažino norintys apskritai atsisakyti socialinių tinklų. Vienintelis dalykas, verčiantis likti socialinės žiniasklaidos tinkluose, – baimė prarasti skaitmeninius prisiminimus, pavyzdžiui, nuotraukas ir kontaktus su draugais. Apsisprendus nebesinaudoti socialiniais tinklais, gali būti sunku išsaugoti ryšį su draugais, tačiau „Kaspersky Lab“ galvoja, kaip padėti žmonėms išsaugoti skaitmeninius prisiminimus.

„Mūsų santykiai su socialine žiniasklaida sukuria užburtą ratą. Mes norime naudotis mėgstamomis socialinėmis platformomis ir dalytis savo džiaugsmais – tai mums padeda gerai jaustis“, – sako Eugenijus Čerešnevas (Evgeny Chereshnev), „Kaspersky Lab“ Socialinės žiniasklaidos skyriaus vadovas.  „Tačiau realybėje kiekvienas daro tą patį, todėl, kai prisijungiame prie socialinės žiniasklaidos svetainių, mus užgriūna linksmai laiką leidžiančių draugų nuotraukų ir įrašų lavina. Atrodo, kad jie džiaugiasi gyvenimu labiau už mus. Nesunku suprasti, kodėl tai verčia jaustis blogai ir kodėl tiek daug žmonių svarsto apskritai nebesinaudoti socialinės žiniasklaidos tinklais. Problema ta, kad žmonės jaučiasi įstrigę, nes daugelis jų brangių prisiminimų yra saugomi socialinės žiniasklaidos svetainėse, jie nenori prarasti prieigos prie jų.

Kad padėtų žmonėms laisvai apsispręsti, ar jie nori likti socialinės žiniasklaidos svetainėse, ar jas palikti, neprarandant skaitmeninių prisiminimų, „Kaspersky Lab“ kuria programą „FFForget“. Programa leis žmonėms daryti atsargines visų savo prisiminimų iš socialinių tinklų kopijas ir jas laikyti saugioje atminties talpykloje. Svarbu suteikti žmonėms laisvę palikti socialinį tinklą tada, kai jie to nori, neprarandant savo skaitmeninio gyvenimo istorijos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Žmonės nustemba internetu pasitikrinę savo sveikatos duomenis

Nepaisant to, kad jau nebe pirmus metus žmonės turi galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, jie vis dar vangiai tuo naudojasi. skaityti »

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. skaityti »

„Išmanieji“ lietuviai reguliariai telefone naudojasi 7 programėlėmis

Vidutiniškai savo išmaniajame telefone vienas Lietuvos gyventojas yra įsidiegęs 15 programėlių, o bent kartą per savaitę naudojasi 7 iš jų – parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. skaityti »

VDU – antras Lietuvoje pagal dalyvavimą internete

Paskelbtuose naujausiuose pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose „Webometrics“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išliko tarp pirmųjų pozicijų Lietuvoje. skaityti »

Lenkijoje populiarėja VOD paslaugos

Agentūros MEC duomenimis, net 77 proc. Lenkijos interneto naudotojų žiūri mokamą vaizdo turinį naudodamiesi VOD (angl. Video on demand) paslaugomis. skaityti »

Paskelbti internetu besinaudojančių tėvų ir paauglių nuomonės tyrimo rezultatai

2016 metais gegužės–birželio mėnesiais Švietimo informacinių technologijų centro užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliko tėvų auginančių 5–18 m. vaikus ir paauglių nuo 14 iki 18 metų viešą reprezentatyvią apklausą. skaityti »

„TreeWiFi“: internetas bus prieinamas tik švarioje aplinkoje

Amsterdame gyvenantis dizaineris Joris Lam sukūrė inkilą primenantį įrenginį, kuris tiekia nemokamą „Wi-Fi“ interneto ryšį, jei aplinkos oras yra neužterštas. skaityti »

2016 m. II ketvirtį RRT gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

2016 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. skaityti »

Daiktų internetas pakeis žmonių įpročius

Prognozuojama, kad ateityje prie interneto bus prijungta vis daugiau automobilių ir namų. skaityti »

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl Saugesnio interneto projekto tęsimo Lietuvoje

2016 m. birželio 29 d., Vilnius. Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos paraišką vykdyti Saugesnio interneto projektą ir pritarė šio projekto tęsimui Lietuvoje. skaityti »