Pavydas interneto draugams kelia neigiamas emocijas

Publikuota: 2017 m. sausio 12 d. ketvirtadienis

Socialinė žiniasklaida prasidėjo kaip priemonė palaikyti ryšį su draugais ir dalytis laimingais prisiminimais. Tačiau naujausio „Kaspersky Lab“ tyrimo rezultatai rodo, kad dabar socialinė žiniasklaida daugeliui žmonių kelia neigiamų emocijų. Medžioklė siekiant gauti kuo daugiu „patinka“ šiame procese vaidina pagrindinį vaidmenį, ir žmonės nusimina, kai jie negauna tiek „patinka“, kiek tikisi, o 42 proc. sako, kad pavydi, kai jų draugai gauna daugiau „patinka“ nei jie. Be to, tyrimas rodo, kad žmonės jaučia pavydą, kai socialinėje žiniasklaidoje mato laimingesnį savo draugų gyvenimą.

Apklaususi 16 750 viso pasaulio žmonių, „Kaspersky Lab“ pastebėjo nusivylimą socialine žiniasklaida. Leisdami laiką socialinės žiniasklaidos svetainėse žmonės dažnai dėl įvairių priežasčių patiria neigiamų emocijų, ir tai užgožia teigiamą jos poveikį.

Naudotojai socialinės žiniasklaidos svetainėse lankosi, kad gerai jaustųsi. Dauguma žmonių (65 proc.) per socialinius tinklus nori palaikyti ryšį su draugais ir kolegomis, pamatyti linksmų ir juokingų įrašų (60 proc.). Žmonės taip pat skiria labai daug laiko, kad teigiamomis akimirkomis sukurtų savo skaitmeninį profilį, paskelbtų dalykus, kurie privertė juos nusišypsoti (61 proc.), ir pasakotų apie savo šventes ir atostogas (43 proc.).

Nors 72 proc. žmonių erzina reklama, tapusi itin įkyri ir trukdanti jų internetiniam bendravimui, nusivylimo priežastys daug gilesnės. Matydami savo draugų laimingus įrašus apie atostogas, pomėgius ir vakarėlius, žmonės dažnai jaučia kartėlį, jog kiti gyvenimu džiaugiasi labiau nei jie. Pavyzdžiui, 59 proc. jautėsi nepatenkinti, kai matė savo draugų įrašus apie vakarėlius, į kuriuos jie nebuvo kviečiami, 45 proc. nurodė, kad draugų atostogų nuotraukos jiems turėjo neigiamos įtakos. Be to, 37 proc. taip pat pripažino, kad žiūrint savo ankstesnius įrašus, apima jausmas, jog jų pačių praeitis geresnė už dabartinį gyvenimą.

Ankstesnis tyrimas taip pat parodė žmonių nusivylimą socialine žiniasklaida – 78 proc. prisipažino norintys apskritai atsisakyti socialinių tinklų. Vienintelis dalykas, verčiantis likti socialinės žiniasklaidos tinkluose, – baimė prarasti skaitmeninius prisiminimus, pavyzdžiui, nuotraukas ir kontaktus su draugais. Apsisprendus nebesinaudoti socialiniais tinklais, gali būti sunku išsaugoti ryšį su draugais, tačiau „Kaspersky Lab“ galvoja, kaip padėti žmonėms išsaugoti skaitmeninius prisiminimus.

„Mūsų santykiai su socialine žiniasklaida sukuria užburtą ratą. Mes norime naudotis mėgstamomis socialinėmis platformomis ir dalytis savo džiaugsmais – tai mums padeda gerai jaustis“, – sako Eugenijus Čerešnevas (Evgeny Chereshnev), „Kaspersky Lab“ Socialinės žiniasklaidos skyriaus vadovas.  „Tačiau realybėje kiekvienas daro tą patį, todėl, kai prisijungiame prie socialinės žiniasklaidos svetainių, mus užgriūna linksmai laiką leidžiančių draugų nuotraukų ir įrašų lavina. Atrodo, kad jie džiaugiasi gyvenimu labiau už mus. Nesunku suprasti, kodėl tai verčia jaustis blogai ir kodėl tiek daug žmonių svarsto apskritai nebesinaudoti socialinės žiniasklaidos tinklais. Problema ta, kad žmonės jaučiasi įstrigę, nes daugelis jų brangių prisiminimų yra saugomi socialinės žiniasklaidos svetainėse, jie nenori prarasti prieigos prie jų.

Kad padėtų žmonėms laisvai apsispręsti, ar jie nori likti socialinės žiniasklaidos svetainėse, ar jas palikti, neprarandant skaitmeninių prisiminimų, „Kaspersky Lab“ kuria programą „FFForget“. Programa leis žmonėms daryti atsargines visų savo prisiminimų iš socialinių tinklų kopijas ir jas laikyti saugioje atminties talpykloje. Svarbu suteikti žmonėms laisvę palikti socialinį tinklą tada, kai jie to nori, neprarandant savo skaitmeninio gyvenimo istorijos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »