Naudojimasis socialiniais tinklais Lietuvoje po 2012 metų sulėtėjimo išaugo 6 proc. punktais. Šiuo metu socialiniais tinklais naudojasi 46 proc. mūsų šalies interneto naudotojų. Pernai sparčiausiai socialinių tinklų naudotojų gretas pildė vyresni nei 30 metų šalies gyventojai, kurie buvo „atsakingi“ už daugiau nei 80 proc. bendro socialinių tinklų auditorijos augimą. Tai parodė specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

Naudojimasis socialiniais tinklais Lietuvoje po 2012 metų sulėtėjimo išaugo 6 proc. punktais. Šiuo metu socialiniais tinklais naudojasi 46 proc. mūsų šalies interneto naudotojų. Pernai sparčiausiai socialinių tinklų naudotojų gretas pildė vyresni nei 30 metų šalies gyventojai, kurie buvo „atsakingi“ už daugiau nei 80 proc. bendro socialinių tinklų auditorijos augimą. Tai parodė specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Neseniai pasirodė pranešimai, kad pasaulyje populiariausią socialinį tinklą „Facebook“ masiškai palieka paaugliai, nes ten padaugėjo vyresnio amžiaus vartotojų, tarp kurių yra jų tėvų ar netgi senelių. Tačiau Lietuvoje jaunimas iš socialinių tinklų niekur nedingo – bent kartą per savaitę naudojančių „Facebook“ 15-19 metų Lietuvos paauglių auditorija per metus paaugo 5 proc. punktais, o apskritai šiuo socialiniu tinklu naudojasi 95 proc. tokio amžiaus interneto vartotojų. Tad labiau tikėtina, kad paaugliai nepaliks „Facebook“, tiesiog aktyviau naudosis su juo sąsajas turinčiais arba kitokius jų poreikius atitinkančiais socialiniais tinklais, pavyzdžiui, „Instagram“, „Twitter“ ir kt.“, – sakė TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Nepaisant to, kad socialiniai tinklai 2013 metais tarp vyresnio amžiaus lietuvių plito sparčiausiai, visgi didesnė dalis vyresnių nei 30 metų interneto vartotojų jais naudojasi nereguliariai. Bent kartą per dieną prie savo socialinio tinklo paskyros prisijungia 38 proc. 30-39 metų socialinių tinklų naudotojų, o tarp vyresnių nei 40 metų lietuvių ši dalis siekia 27 proc. Palyginimui, prie savo paskyrų kasdien prisijungia aštuoni iš dešimties 15-19 metų paauglių ir šeši iš dešimties 20-29 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojų. Šioms amžiaus grupėms socialiniai tinklai jau yra tapę kasdieninės rutinos dalimi.

Vyresni socialinių tinklų naudotojai mažiau išnaudoja įvairias socialinių tinklų siūlomas galimybes bei funkcijas, kurios dažnai aktualios jaunimui. 39-49 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojai paprastai apsiriboja pirminėmis socialinių tinklų funkcijomis, susijusiomis su bendravimu. Tuo metu 20-39 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai ieško arba dalinasi informacija apie prekes, paslaugas ir renginius.

„Visose amžiaus grupėse bendravimas su draugais, kolegomis bei pasikeitimų draugų profiliuose stebėjimas pagal svarbą užima pirmas dvi pozicijas. Tarp jaunesnių nei 40 metų vartotojų trečiojoje vietoje yra nuotraukų, žinučių komentavimas. Tuo metu tarp vyresnių trečia pagal dažnumą veikla yra senų draugų ar pažįstamų paieška“, – teigia D. Rinkūnas.

Socialiniai tinklai Lietuvoje plinta ne tik tarp įvairių amžiaus grupių, bet ir apima vis platesnę geografiją. Sparčiausiai socialinių tinklų auditorija augo miesteliuose (nuo 2 iki 30 tūkts. gyventojų) – nuo 2012 naudojimasis soc. tinklais šioje grupėje padidėjo 9 proc. punktais. Mažiausiai Lietuvos socialinių tinklų bendruomenę papildė kaimo ir vidutinio dydžio miestų gyventojai.

Tyrimas atliktas 2013 m. vasario-gruodžio mėnesiais. Jo metu apklausti 6552 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.