Nepaisant to, kad jau nebe pirmus metus žmonės turi galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, jie vis dar vangiai tuo naudojasi. O kai kurie, pasitikrinę savo sveikatos duomenis, randa ne tik įdomios informacijos, bet ir neatitikimų.

Kasmet tokius duomenis pasitikrina vis daugiau gyventojų, tačiau šis augimas nėra labai didelis. Pavyzdžiui, 2015 m. el. paslaugomis pasinaudojo apie 10 tūkst. žmonių. Kiek didesnis susidomėjimas pastebimas šiais metais – per 7 mėnesius savo sveikatos istoriją ir draustumo duomenis pasitikrino jau apie 9 tūkst. žmonių.

Labiausiai jie domėjosi jiems suteiktomis gydymo paslaugomis ir jų kainomis, t. y., kiek už juos sumokėta gydymo įstaigai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis ir kiek paties paciento lėšomis. Lankęsi pas gydytojus specialistus ar gydyti ligoninėse žmonės galėjo įsitikinti, kad už jų gydymą buvo sumokėta dešimtys ar šimtai tūkstančių eurų. 

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Informacinių sistemų plėtros skyriaus vedėjo Sauliaus Štarolio teigimu, šios el. paslaugos ateityje turėtų sudominti dar daugiau žmonių dėl to, kad vienoje vietoje, vieną kartą prisijungus prie sistemos, galima nemokamai gauti vis daugiau informacijos, kuri pateikiama paprastai ir aiškiai.

„Dabar galima peržiūrėti pasirinkto laikotarpio apsilankymų pas gydytojus istoriją, sužinoti, kokios ligos diagnozuotos ir gydytos, kiek sumokėta už kompensuojamuosius vaistus bei ortopedijos technines priemones, kokios paslaugos suteiktos, kiek jos kainavo“, – teigia S. Štarolis.

Iš pasidomėjusių gydymo kainomis pacientų sulaukta ir klausimų. Pavyzdžiui, į ligonių kasas kreipėsi moteris, aptikusi įrašą, kad už jai atliktą gydytojo paskirtą tyrimą gydymo įstaigai sumokėta PSDF lėšomis. Tačiau, kaip ji teigė, už tyrimą ji sumokėjo iš savo kišenės, ir netgi gerokai daugiau nei įrašyta sistemoje. Taip pat ligonių kasos sulaukė laiško žmogaus, kuris negalėjo patikėti, kiek daug ligonių kasos sumokėjo už visai nedidelę akies gydymo procedūrą. Kitas pacientas kreipėsi po to, kai pastebėjo, jog į jo sveikatos istoriją įrašyta paslauga, kuri jam iš viso nebuvo atlikta.

Anot S. Štarolio, didžioji šios informacijos dalis į sistemą patenka iš gydymo įstaigų, vaistinių ir įmonių, kurios duomenis apie PSDF lėšomis kompensuojamą gydymą, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones į sistemą įrašo nustatyta forma. Tad randantys duomenų  neatitikimų pacientai gali juos išsiaiškinti patys – pirmiausia gydymo įstaigoje, o jei nepavyksta – kreipdamiesi į TLK.

Norint sužinoti, kiek kainavo gydymas, reikia Elektroninės valdžios vartų portale  www.epaslaugos.lt  grupėje „Gyventojams“ pasirinkti kategoriją „Sveikatos apsauga“ bei užsisakyti nemokamai teikiamus VLK duomenis.