Dar vienas žingsnis vandeniliu varomų variklių link

Publikuota: 2012 m. gruodžio 17 d. pirmadienis

Gauti vandenilio dujas, kuriomis būtų varomi ateities transporto priemonių varikliai ar gaminama elektros energija, pasidarė šiek tiek paprasčiau. Mokslininkų padarytas atradimas gali lemti nebrangaus ir praktiško būdo šioms dujoms gauti sukūrimą. Tam ketinama „įkinkyti“ nieko nekainuojančią saulės šviesą.

Mokslininkai sugalvojo praktiniams tikslams pritaikyti augaluose vykstančią fotosintezę, kurios metu saulės šviesa suskaido vandens molekules į deguonies ir vandenilio. Dalykas atrodo paprastas, bet netgi augaluose vykstančios cheminės reakcijos paklūsta griežtai koordinuotiems dėsniams. Šio proceso metu daugybėje vietų dalyvauja daugybė veikėjų. Tyrėjams dažniausiai pavyksta atkurti gal tik apie pusę fotosintezėje dalyvaujančių reakcijų.

Lapkritį žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai visą dėmesį sutelkė tai fotosintezės daliai, kurioje dalyvauja saulės šviesa. Niujorke esančio Ročesterio universiteto tyrėjai sukūrė mažytes kadmio ir seleno dalelytes (nanodaleles), kurios apšviestos šviesa emituoja elektronus. Kad šiuos elektronus būtų galima perduoti vandenilio jonams, dar turėjo būti sukurtas katalizatoriaus. Gavę elektronus vandenilio atomai virstų H2 molekulėmis. Tam jie sukūrė nikelio katalizatorių.

Tiriamąją sistemą sudarė indas, į kurį mokslininkai įpylė vandens, subėrė nanodaleles ir įkišo katalizatorių su dar kai kuriais komponentais. Šviesai ėmus kristi į nanokristalus, sistema „užsivedė“: ėmė gamintis vandenilio dujos. Ir nesustojo. Dažniausiai tokios sistemos šviesą absorbuojančioji dalis po kurio laiko ima degraduoti. Jai visiškai sugriuvus, visas procesas galutinai užgesta.

„Po dviejų savaičių viskas dar tebėjo kaip iš pypkės, – pasakoja vienas iš tyrėjų Toddas Kraussas. – Įrenginį sustabdėme tik išsekus mūsų kantrybei.“

Natūralios fotosintezės atveju elektronus gaunantis vandenilis skirtųsi iš skylančių vandens molekulių. Dar susidarytų deguonies molekulės. Minėtasis įrenginys vandens molekulių skaidyti negali – vandens molekulių funkciją čia atlieka citrinos rūgšties molekulės.

Pasak Stenfordo universiteto chemikės Hemamalos Karunadasos, naujasis įrenginys leidžia įveikti keletą kelyje į dirbtinę fotosintezę stovinčių kliūčių. Ši sistema yra ilgalaikė ir suderinama su vandeniu, be to, visi joje esantys cheminiai komponentai efektyviai atlieka ne vieną jiems patikėtą darbą.

Kitas svarbus dalykas, kurį pabrėžia Hemamala, yra tai, kad šviesos energiją absorbuojančių nanodalelių molekules galima priderinti prie skirtingo ilgio bangų, kurių saulės šviesoje yra labai daug.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Telefonus įkraus augalai

Barselonoje įsikūrusi pradedančioji įmonė „Arkyne Technologies“ atrado natūralų būdą įkrauti mobiliuosius telefonus. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »