Nors bankų šalimi laikoma Šveicarija, pirmasis bankas duris atvėrė 1584 metais Venecijoje. Vėliau bankai atidaryti ir kitose Europos šalyse. Olandijoje bankai veikia nuo 1609 metų. Didžiojoje Britanijoje pirmasis bankas atidarytas 1694 metais. Jo tikslas buvo gamybos ir prekybos kreditavimas.

Šveicarijoje pirmas bankas įkurtas XIX a. viduryje. Religinių karų sumaištyje ši šalis itin sustiprino savo bankų pozicijas, nes turtingi hugenotai, bėgdami iš Prancūzijos, Ženevoje aptiko apleistą namą ir ėmėsi čia kurti finansinį Europos centrą.

Be to, 1815 metais Vienos kongresui patvirtinus Šveicarijos neutralitetą, šiai šaliai neteko kariauti, o jos bankai niekada nebuvo išgrobti.

Šiuo metu Šveicarijoje veikia apie 400 komercinių bankų. Apie kai kuriuos iš jų sklando įvairios legendos. Pavyzdžiui, teigiama, kad viename iš bankų rasta Rusijos revoliucionieriaus Vladimiro Lenino sąskaita su 13 frankų. Be to, spėjama, kad Šveicarijos bankuose saugomas nacių auksas, kurio vertė siekia apie 4 mlrd. JAV dol.  

Nors šiandien be banko savo gyvenimo neįsivaizduoja daugelis Europos gyventojų, būta ir priešiško nusiteikimo bankų atžvilgiu. 1179 metais tuometis Romos popiežius visus bankininkus paskelbė bažnyčios priešais ir netgi neleido jų krikščioniškai laidoti. Beje, šio įstatymo niekas iki šiol taip ir neatšaukė.