Mokslininkai, dirbantys kompiuterijos srityje, atrado naują, patogų būdą kaip simuliuoti medžiagas, įvairius audinius, kurie naudojami filmų, animacinių filmukų ir vaizdo žaidimų industrijoje. Metodo sukūrimas priskiriamas Iman Sadeghi.
Mokslininkai, dirbantys kompiuterijos srityje, atrado naują, patogų būdą kaip simuliuoti medžiagas, įvairius audinius, kurie naudojami filmų, animacinių filmukų ir vaizdo žaidimų industrijoje. Metodo sukūrimas priskiriamas Iman Sadeghi.
Pasak Henrik Wann Jensen, Sadeghi atstovo, atrastas metodas išsprendžia ilgai turėtą drabužių atvaizdavimo (angl. rendering) problemą. Drabužiai filmuose, žaidimuose dažniausiai atrodo blogai, neatspindėdami tikrosios audinio struktūros (šilkas, medvilnė, vilna ar pan.). Sukurtas modelis yra pirmasis praktinis būdas kaip kontroliuoti ir adaptuoti medžiagas, kad jos filmuose ar vaizdo žaidimuose atrodytų kaip tikros.
Jensen yra žinomas kompiuterinės grafikos specialsitas pasaulyje. 2004–aisiais metais jis gavo Oskarą (bendraautorius) už techninius pasiekimus šviesos ant permatomų medžiagų, įvairių paviršių, sukūrimo/atvaizdavimo srityje, o neseniai buvo apdovanotas už realistinės odos atvaizdavimą filme Žiedų valdovas.
Sadeghi metodas sprendžia šviesos ir medžiagos sąlytį modeliuojant tam tikro audinio paviršių, kad jis atrodytų realistiškiau, būtent taip kaip tikrovėje. Šis metodas remiasi tuo, kad yra sukuriamas statmenų cilindrų tinklelis, išdėstytas taip pat kaip siūlai toje medžiagoje, kuri yra simuliuojama.
Šis metodas nėra visiškai naujas, kadangi tai panašaus metodo adaptacija, kurį irgi sukūrė Sadeghi, siekdamas atvaizduoti tikroviškus plaukus. Sukurti, kad filme plaukai atrodytų taip kaip realybėje, jam pavyko, ir tas metodas buvo išnaudotas „Disney“ filme „Ilgaplaukė“.
Komanda tyrė, žiūrėjo įvairias medžiagas per mikroskopą ir nustatė, kad audinio pynimas turėtų būti vienas svarbiausių aspektų kuriant realistiškus audinius virtualioje aplinkoje. Taip pat tyrimo metu audiniai buvo fotografuojami, matuojami šviesos sklidimo greičiai per skirtingas medžiagas. Kitas tyrėjas, dalyvavęs modelio kūrime, Oleg Bisker sako, kad jie gali susimuliuoti bet kurio audinio bet kokią kombinaciją, siūlų išsidėstymą/pynimą ir pan.
Komanda, norėdama, įrodyti šio metodo veiksmingumą, susimuliavo keletą audinių – šilką, liną ir atlasinį audinį, kurio viena pusė blizgi, o kita ne. Šis metodas sulaukė didelio susidomėjimo vykusioje SIGGRAPH kompiuterinės grafikos konferencijoje. Tikėtina, kad jis bus išnaudojamas kompiuterinių žaidimų, filmų industrijoje.