7 žingsniai padės pasirengti sklandžiai atlikti mokėjimus įsigaliojus SEPA reikalavimams

Publikuota: 2015 m. kovo 6 d. penktadienis

Nuo 2016 m. Lietuvoje pradėjus galioti bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimams, šalies įmonės ir viešasis sektorius turės naudoti vienodus visoje SEPA erdvėje kredito pervedimų formatus bei taisykles. Lietuvos bankas su SEPA projekte dalyvaujančiais komerciniais bankais siūlo 7 žingsnius, kaip įmonėms ir viešajam sektoriui sėkmingai pasirengti vykdyti kredito pervedimus pagal SEPA reikalavimus.

„Liko tik 300 dienų iki reikšmingų mokėjimų pokyčių Lietuvoje. Keisis įmonių naudojamos mokėjimų pranešimų techninės sąsajos su bankais ir kitais mokėjimo paslaugų teikėjais, mokėjimų formose nurodomi informacijos laukai, lėšų įskaitymo apdorojimas, todėl įmonėms ir įstaigoms labai svarbu pokyčiams laiku ir tinkamai pasirengti. Tam skirtos 7 žingsnių rekomendacijos“, – sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, Lietuvos SEPA koordinavimo komiteto pirmininkas.

1 ŽINGSNIS. Įvertinkite, ar Jums reikia imtis aktyvių veiksmų. Kredito pervedimus atliekantiems ūkio subjektams jau dabar imtis aktyvių pasirengimo SEPA reikalavimams veiksmų reikia dviem atvejais.

Pirmas atvejis: jei įmonės (įstaigos) naudojama apskaitos programa yra technine sąsaja susijusi su internetinės bankininkystės sistema.

Antras atvejis: įmonė (įstaiga) nustato reikalavimą mokėtojams (gavėjams), kur turi būti atidarytos jų mokėjimo sąskaitos, pavyzdžiui, darbuotojo atlyginimą įmonė gali pervesti tik į Lietuvoje atidarytą darbuotojo sąskaitą. SEPA reglamentas draudžia riboti mokėtojo (gavėjo) teisę naudoti mokėjimo sąskaitą bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

2 ŽINGSNIS. Nustatykite reikiamus apskaitos sistemų pokyčius. Mokėjimams naudojami LITAS-ESIS pranešimai turės būti pakeisti ir atitikti ISO 20022 formato reikalavimus. Dėl informacijos laukų skirtumų pasikeis lėšų įskaitymo apdorojimas.

3 ŽINGSNIS. Sudarykite veiksmų planą. Jame siūloma numatyti būsimų pokyčių biudžetą ir suplanuoti laiką pokyčiams įdiegti. Kitų šalių patirtis rodo, kad pokyčiams dėl SEPA reikalavimų įgyvendinti įmonei (įstaigai) paprastai reikia ne mažiau nei 6 mėnesių.

4 ŽINGSNIS. Kreipkitės į informacinių technologijų specialistus, prižiūrinčius Jūsų apskaitos programas. Šiems specialistams pravers SEPA koordinavimo komiteto parengti techniniai dokumentai, skelbiami SEPA svetainėje.

5 ŽINGSNIS. Kreipkitės į savo mokėjimo paslaugų teikėją dėl apskaitos sistemų pokyčių testavimo ir diegimo terminų. Terminus patartina suderinti.

6 ŽINGSNIS. Informuokite verslo partnerius ir įmonės (įstaigos) darbuotojus, bendraujančius su klientais. Itin svarbu informuoti verslo partnerius ir (arba) klientus, kaip tinkamai užpildyti pasikeitusias mokėjimų formas, pervedant pinigus Jūsų įmonei (įstaigai).

7 ŽINGSNIS. Aktyviai stebėkite įmonėje vykdomą pasiruošimą SEPA. Laiku nepasirengusios įgyvendinti SEPA reikalavimų įmonės (įstaigos) rizikuoja sutrikdyti mokėjimų inicijavimo ir įskaitymo procesus.

Išsamesnę rekomendacijų versiją rasite SEPA svetainėje.

SEPA koordinavimo komitetas rengia ir artimiausiu metu paskelbs rekomendacijas įmonėms, kaip dabartines jų naudojamas tiesioginio debeto paslaugas pakeisti į SEPA reikalavimus atitinkančias paslaugas.

Naujausia informacija apie SEPA projektą skelbiama www.sepa.lt ir mokėjimo paslaugų teikėjų interneto svetainėse.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »