Baltarusijos vizija – plati integracija

Publikuota: 2015 m. balandžio 28 d. antradienis

Bal­ta­ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Alek­sand­ras Mich­ne­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) ir Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nė są­jun­ga tu­ri su­kur­ti bend­rą eko­no­mi­nę erd­vę nuo Li­sa­bo­nos iki Vla­di­vos­to­ko. Plačiau apie tai –interviu su politiku.

- Kaip ver­ti­na­te dvi­ša­lius Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kius? Ko­kias pa­grin­di­nes prob­le­mas ma­to­te?

- Esa­me ar­ti­mi kai­my­nai, ir taip bus vi­sa­da. To­dėl tu­ri­me bū­ti dė­me­sin­gi vie­ni ki­tiems, gau­ti mak­si­ma­lios nau­dos iš mū­sų kai­my­nys­tės. Vi­sos mū­sų bend­ra­dar­bia­vi­mo de­da­mo­sios, man re­gis, plė­to­ja­mos po­zi­ty­viai.

Kal­bant apie po­li­ti­nius san­ty­kius, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad su­si­tin­ka mū­sų ša­lių prem­je­rai, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trai, mū­sų ži­ny­bos glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja, ir tai yra su­pran­ta­ma, nes tarp kai­my­nų ky­la ne­ma­žai klau­si­mų. Tie­sa, jie - ne­prob­le­mi­niai, tie­siog įpras­ti, dar­bi­niai, ku­riuos rei­kia spręs­ti.

Nau­jų prob­le­mų nė­ra, ne­at­si­ra­do jo­kių bar­je­rų, tar­pu­sa­vio pre­ky­bos ap­ri­bo­ji­mų. Tie­siog rei­kia kuo daž­niau bend­rau­ti ir gir­dė­ti vie­niems ki­tus, įgy­ven­din­ti tai, dėl ko su­si­ta­ria­me. Tam yra ge­ras pa­grin­das - vei­kia tarp­vy­riau­sy­bė ko­mi­si­ja. Ge­gu­žės pa­bai­go­je ar bir­že­lio pra­džio­je lau­kia­me ko­le­gų iš Lie­tu­vos Bal­ta­ru­si­jo­je, ap­tar­si­me, kaip plė­to­ja­mas bend­ra­dar­bia­vi­mas įvai­rio­se sri­ty­se. Taip pat tu­ri­me bend­rą eko­no­mi­kos fo­ru­mą. Per­nai jis bu­vo su­reng­tas Mo­gi­lio­ve, o šie­met vyks Ma­ri­jam­po­lė­je.

- Mū­sų ša­lių eko­no­mi­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas iš­ties yra svar­bus. Koks jis da­bar?

- Jis yra ga­na sta­bi­lus. Lie­tu­va įei­na į pir­mą­jį svar­biau­sių Bal­ta­ru­si­jos už­sie­nio pre­ky­bos par­tne­rių de­šim­tu­ką. Per­nai dvi­ša­lės pre­ky­bos apim­tis sie­kė 1,4 mlrd. JAV do­le­rių (dau­giau nei 1,3 mlrd. eu­rų). Ji yra sie­ku­si ir 1,7 mlrd. JAV do­le­rių (be­veik 1,6 mlrd. eu­rų). Mū­sų pre­ky­bos apim­tis svy­ruo­ja nuo 1,5 iki 2 mlrd. eu­rų. No­rė­tu­me, kad ji bū­tų di­des­nė, bet da­bar yra bū­tent toks op­ti­ma­lus ly­gis. Pa­ly­gin­ti su 2013 me­tais, pre­ky­bos apim­tis su­ma­žė­jo. Pir­mie­ji šių me­tų mė­ne­siai, de­ja, taip pat ro­do ne­ga­ty­vias ten­den­ci­jas. Tai le­mia ob­jek­ty­vi si­tua­ci­ja: su­dė­tin­ga eko­no­mi­nė pa­dė­tis ES, va­liu­tų kur­sų svy­ra­vi­mai Ry­tų Eu­ro­po­je, ES sank­ci­jos Ru­si­jai ir at­sa­ko­mo­sios Ru­si­jos sank­ci­jos. Lie­tu­va ir Bal­ta­ru­si­ja yra pre­kių ju­dė­ji­mo ke­ly­je, to­dėl tai mums at­si­lie­pia.

Vis dėl­to ne­tu­ri­me nu­leis­ti ran­kų, tu­ri­me kau­tis dėl kiek­vie­no mū­sų pre­ky­bos apy­var­tos do­le­rio. Tai ir sten­gia­mės da­ry­ti. Vie­nas ma­no vi­zi­to į Lie­tu­vą tiks­lų - iš­siaiš­kin­ti, ko rei­kia im­tis, kad nuo kal­bų pe­rei­tu­mė­me prie rea­lios in­teg­ra­ci­jos tarp Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nės są­jun­gos, ku­rios na­rė yra Bal­ta­ru­si­ja, ir ES, ku­riai pri­klau­so Lie­tu­va. Mū­sų ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­dys ga­lė­tų iš­plis­ti į ki­tas ES vals­ty­bes. Jei­gu su vi­so­mis ES ša­li­mis tu­rė­tu­mė­me to­kią pre­ky­bos apy­var­tą kaip su Lie­tu­va, tai bū­tų di­džiu­lis mū­sų eko­no­mi­nių san­ty­kių su ES pro­ver­žis. Rei­kia di­ver­si­fi­kuo­ti mū­sų pre­ky­bi­nius, eko­no­mi­nius ry­šius, kad jų ne­kur­tu­mė­me tik Ry­tuo­se ar Va­ka­ruo­se, o bū­tu­me til­tas tarp Ry­tų ir Va­ka­rų. Svar­bu to­ly­giai, sta­bi­liai, nu­spė­ja­mai plė­to­ti san­ty­kius ir su mū­sų par­tne­riais ES, ir su Ry­tų par­tne­riais: Ru­si­ja, Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­ne są­jun­ga.

Pa­žy­mė­ti­na, kad au­ga dvi­ša­lė pa­slau­gų apy­var­ta tarp Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos. Per­nai ji su­da­rė 851 mln. JAV do­le­rių (apie 787 mln. eu­rų). Svar­bu, kad pe­rei­na­me ir prie in­ves­ti­ci­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo: ku­ria­me bend­ras įmo­nes, įlie­ja­me ka­pi­ta­lo į vie­na ki­tos eko­no­mi­ką. Bal­ta­ru­si­jo­je vei­kia apie 600 lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo bend­ro­vių, o Lie­tu­vo­je - apie 250 bal­ta­ru­siš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nių.

Ma­to­me ge­ras Bal­ta­ru­si­jos pre­kių tran­zi­to per Klai­pė­dos uos­tą di­di­ni­mo pers­pek­ty­vas. Per­krau­na­mi kro­vi­niai iš Bal­ta­ru­si­jos su­da­ro apie 35 proc. šio uos­to ap­kro­vos. Prieš ke­le­rius me­tus bu­vo per­krau­na­ma apie 8,9 mln. to­nų kro­vi­nių iš Bal­ta­ru­si­jos, o da­bar - apie 13 mln. to­nų.

- Bal­ta­ru­si­ja da­ly­vau­ja ES Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mo­je. Vis dėl­to svar­biau­sia jū­sų ša­lies kryp­tis - pre­ky­bi­nė ir eko­no­mi­nė in­teg­ra­ci­ja su Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nės są­jun­gos ša­li­mis. Ko­dėl Bal­ta­ru­si­jai svar­biau su­ar­tė­ji­mas su Ry­tų par­tne­riais, o ne su ES?

- Man re­gis, jūs ne­tei­sin­gai ke­lia­te klau­si­mą. Ta­pu­si ne­prik­lau­so­ma Bal­ta­ru­si­ja pa­skel­bė dau­gia­vek­to­ri­nės už­sie­nio po­li­ti­kos, taip pat ir už­sie­nio eko­no­mi­nės po­li­ti­kos, dok­tri­ną. Mums vie­no­dai svar­bus bend­ra­dar­bia­vi­mas ir su Va­ka­rais, ir su Ry­tais. Tu­ri­me pa­vyz­džių, kai tam ti­krais me­tais mū­sų pre­ky­bos apim­tis su Ru­si­ja ir ES ša­li­mis bu­vo daug­maž vie­no­da. Tai bu­vo ge­ras ro­dik­lis, jį ver­ti­no­me ypač tei­gia­mai.

Šian­dien Bal­ta­ru­si­ja ak­ty­viai plė­to­ja san­ty­kius su Ki­ni­ja, Pie­tų Ame­ri­kos ša­li­mis. At­ve­ria­me ke­lius sa­vo pro­duk­ci­jai ir bend­ra­dar­bia­vi­mui Af­ri­ko­je, Pie­try­čių Azi­jo­je. Pa­si­rin­ki­mo vie­no eko­no­mi­nio blo­ko nau­dai nie­ka­da ne­bu­vo.

Vi­sos ša­lys, taip pat ir tos, ku­rių eko­no­mi­ka yra di­džiau­sia pa­sau­ly­je, ju­da in­teg­ra­ci­jos link. Kad glo­ba­li­za­ci­jos są­ly­go­mis ša­lys ga­lė­tų di­din­ti sa­vo ge­ro­vę, bū­ti­nos eko­no­mi­nės są­jun­gos, eko­no­mi­nė in­teg­ra­ci­ja. Dėl is­to­ri­nių, eko­no­mi­nių prie­žas­čių ta­po­me Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nės są­jun­gos na­re. Tai rin­ka, ku­rio­je mū­sų pro­duk­ci­ją yra ži­no­ma, jo­je mums nie­ka­da ne­bu­vo kliū­čių. Da­bar vis­ką nu­glu­di­no­me, su­tvar­kė­me, pa­si­ra­šė­me rei­kia­mus su­si­ta­ri­mus, nu­sta­tė­me žai­di­mo tai­syk­les.

Ši mū­sų są­jun­ga nė­ra nu­kreip­ta prieš jo­kią ki­tą są­jun­gą. Ne­ga­na to, ke­lia­me klau­si­mą dėl pla­tes­nės in­teg­ra­ci­jos. Rei­kia sės­ti prie de­ry­bų sta­lo su ES, su­pras­ti, kas mus ski­ria, kas mums truk­do, ša­lin­ti bar­je­rus, nu­brėž­ti gai­res tam, kad ne vir­tua­liai, o rea­liai su­kur­tu­me bend­rą Eu­ro­pos eko­no­mi­nę erd­vę nuo Li­sa­bo­nos iki Vla­di­vos­to­ko. Tam, kad mū­sų pre­kės, pa­slau­gos, ka­pi­ta­las ga­lė­tų vi­siš­kai lais­vai ju­dė­ti vi­so­je Eu­ra­zi­jos erd­vė­je. Bal­ta­ru­si­ja pa­si­ren­gu­si ir pra­ktiš­kai, ir teo­ri­nė­mis ži­nio­mis ak­ty­viai da­ly­vau­ti šia­me pro­ce­se.

- Kaip Bal­ta­ru­si­ja ver­ti­na konf­lik­tą Ry­tų Ukrai­no­je? Ko­kią įta­ką, net ir ne­tie­sio­gi­nę, to­kia si­tua­ci­ja da­ro jū­sų ša­liai?

- Ukrai­na yra ar­ti­miau­sia mū­sų kai­my­nė, is­to­riš­kai vi­suo­met bu­vo­me la­bai ar­ti­mi, yra daug miš­rių šei­mų, mū­sų kul­tū­ros glau­džiai su­si­ju­sios, nuo­lat ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ja­me. Kai kai­my­nui, drau­gui ir net bro­liui at­si­ran­da prob­le­mų, ne­ga­li­me lik­ti abe­jin­gi. Tai, kas vyks­ta Ukrai­no­je, ypač kai tai su­si­ję su žmo­nių žū­ti­mis, su di­de­liu skaus­mu pri­ima­ma Bal­ta­ru­si­jo­je.

Pa­grin­di­nis mū­sų tiks­las - vi­sa­pu­siš­kai pri­si­dė­ti prie to, kad si­tua­ci­ja Ukrai­no­je grįž­tų į nor­ma­lias vė­žes ir bū­tų su­stab­dy­tas krau­jo lie­ji­mas. To­dėl lai­kė­mės to­kios ak­ty­vios po­zi­ci­jos de­ry­bo­se dėl pa­liau­bų. Tai da­rė­me ne dėl įvaiz­džio ar po­li­ti­nių di­vi­den­dų, o gry­nai dėl drau­giš­kų, bro­liš­kų jaus­mų Ukrai­nai. Pa­da­rė­me vis­ką, kas įma­no­ma, kad si­tua­ci­jos Ukrai­no­je ap­ta­ri­mas įvyk­tų kaip ga­li­ma grei­čiau, kad ja­me da­ly­vau­tų vi­sos su­in­te­re­suo­tos ša­lys. Gal­būt ma­tant nuo­šir­dų bal­ta­ru­sių no­rą pa­dė­ti bū­tent Mins­ke įvy­ko „Nor­man­di­jos ket­ver­to“ ša­lių ly­de­rių su­si­ti­ki­mas. Pa­siek­ti su­si­ta­ri­mai dėl Ukrai­nos kol kas yra vie­nin­te­liai rea­lūs. Įdė­miai ste­bi­me, kaip jie įgy­ven­di­na­mi, ir sie­kia­me, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta mak­si­ma­liai.

Pa­vy­ko pa­siek­ti, kad krau­jo lie­ji­mas nu­slop­tų, au­kų skai­čius ge­ro­kai su­ma­žė­tų. Ki­ta ver­tus, su­pran­ta­me, jog si­tua­ci­ja tra­pi, rei­kia steng­tis, kad šis pro­ce­sas bū­tų stip­rus ir ne­grįž­ta­mas. Tam bū­ti­na įdė­miai ste­bė­ti pa­dė­tį Ry­tų Ukrai­no­je ir vi­soms konf­lik­to ša­lims bū­ti lanks­čioms, at­me­tus sa­vas am­bi­ci­jas, sta­bi­li­zuo­ti si­tua­ci­ją. To­kie yra mū­sų san­ty­kiai su Ukrai­na.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad mums la­bai svar­bus eko­no­mi­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas su Ukrai­na. Ma­lo­nu kons­ta­tuo­ti, kad net šiuo su­dė­tin­gu mū­sų kai­my­nei pe­rio­du mū­sų dvi­ša­lės pre­ky­bos ro­dik­liai be­veik ne­pa­si­kei­tė, li­ko pa­na­šaus ly­gio kaip ir iki konf­lik­to. Tam pri­rei­kė di­džiu­lių tiek Bal­ta­ru­si­jos, tiek Ukrai­nos vers­lo pa­stan­gų. No­ri­me stip­rin­ti sa­vo bend­ra­dar­bia­vi­mą su Ukrai­na vi­so­mis kryp­ti­mis.

Dėkojame už pokalbį.

Šaltinis: lzinios.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »