Šiemet paaiškėjo Europos Parlamento narių pozicija dėl pirmą kartą bibliotekų istorijoje ES Komisijai pateikto Rašytinio pareiškimo dėl bibliotekų įtakos Europos Sąjungos gyventojams.

2013 m. spalio mėn. pateiktu Rašytiniu pareiškimu (Nr. 0016/2013) buvo siekiama atkreipti Europos Komisijos dėmesį į viešųjų bibliotekų sektoriaus plėtojimą, stengtasi parodyti, kaip viešosios bibliotekos prisideda prie ES tikslų įgyvendinimo teikdamos svarbias paslaugas vietos bendruomenėms ir į sunkią padėtį patekusiems asmenims, ypač skaitmeninės įtraukties, socialinės sanglaudos, mokymosi visą gyvenimą ir darbinio užimtumo srityse. Rašytiniai pareiškimai – viena iš priemonių daryti įtaką ES politikai. 

Rašytinį pareiškimą Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė inicijavo po praėjusių metų kovo mėnesį Europos Parlamente, Briuselyje, įvykusio susitikimo su Lietuvos ir kitų šalių europarlamentarais, kuriame dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovai bei Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai Faustas Latėnas.

Pasak Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. Renaldo Gudausko, „unikalaus viešųjų bibliotekų tinklo pajėgumai tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje galėtų žymiai intensyviau prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, tačiau tam būtina įtvirtinti viešąsias bibliotekas kaip tinkamus paraiškų teikėjus naujame 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos kontekste. Ypač svarbu, kad viešosios bibliotekos nestokotų pripažinimo ir tinkamo finansavimo socialinės ir ekonominės sanglaudos politikos finansavimo instrumentuose bei bendrojoje strateginėje programoje. Šie viešųjų bibliotekų siekiniai pagrįsti jų aktyviai vykdomomis veiklomis Lietuvos ir ES socialinių ir ekonominių prioritetų srityse.“

Per tris mėnesius Rašytinį pareiškimą dėl bibliotekų įtakos ES gyventojams pasirašė ir taip savo tvirtą poziciją bibliotekų atžvilgiu išreiškė net 214 Europos Parlamento narių iš 28 valstybių, atstovaujančių daugiau kaip 112 mln. ES gyventojų. Tai yra svarbus pasiekimas, žymintis besikeičiančias politines nuostatas dėl bibliotekų veiklos ES mastu.

Rašytinio pareiškimo pagrindu tapo precedentų neturinčio tyrimo „Informacijos ir komunikacijos technologijų teikiamos galimybės Europos Sąjungos viešųjų bibliotekų vartotojams“ rezultatai. Tyrimo metu buvo apklausti net septyniolikos ES šalių gyventojai ir bibliotekų vartotojai, o jo rezultatai parodė akivaizdžią bibliotekų įtaką milijonams europiečių. Praėjusiais metais viešosiose bibliotekose lankėsi beveik 100 mln. europiečių, iš kurių 14 mln. naudojosi interneto prieiga. Net 24 mln. europiečių (dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, etninių mažumų atstovai ir kaimo vietovių gyventojai) naudojosi viešosiomis bibliotekomis neformaliajam švietimui ir savišvietai. Atliekant tyrimą taip pat buvo analizuota, kaip viešosios bibliotekos gali dar labiau prisidėti prie ES politinės darbotvarkės įgyvendinimo. Atsižvelgiant į Europos Bendrijos dokumentuose aprašomus ES politinius, socialinius, ekonominius ir kt. prioritetus, nustatyta, kad viešosios bibliotekos galėtų dalyvauti didinant skaitmeninę ir socialinę įtrauktį bei organizuojant neformalųjį ugdymą. Šio tyrimo rezultatai buvo pristatyti 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Seime įvykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Bibliotekos socialiniams pokyčiams 2013: Baltijos regiono šalių patirtis“, kurią organizavo Lietuvos nacionalinė biblioteka.

Pasak europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, „nepaisant to, kad minėtas Rašytinis pareiškimas nesurinko reikiamo parašų skaičiaus, juo atkreipėme Europos Parlamento, Europos Komisijos ir valstybių narių dėmesį į viešųjų bibliotekų svarbą. Esu tikra, kad ta linkme mes visi dar galime labai daug ką padaryti. Aš kreipiausi į Europos Komisiją prašydama jų pozicijos dėl galimybės pripažinti viešųjų bibliotekų, kaip neformaliojo švietimo įstaigų, statusą ES strateginiuose dokumentuose, kad jos galėtų plačiau naudotis ES struktūrine parama skaitmeninės darbotvarkės, socialinės atskirties, mokymosi visą gyvenimą srityse ir taip prisidėti prie tolesnės visuomenės pažangos bei ES prioritetinių tikslų įgyvendinimo.“