Maistui ir saldumynams – štai kam, vaikų ir jų tėvų nuomone, jų šeimos nariai išleidžia daugiausia pinigų. Mažųjų nuomone, tėvai daug pinigų išleidžia ir komunaliniams mokesčiams. Panašu, kad net ir mažiausieji suvokia pinigų vertę ir savo sutaupytus pinigus leidžia ne taip greitai kaip tėvų.

„Mama išleidžia daugiausia maistui ir drabužiams, o tėtis – mūsų sodybai“, – kaip žirnius išbėrė mergaitė, sutikta šiemet vykusioje švietimo konferencijoje „TEDxVilniusED“.

Beveik visi renginyje dalyvavę vaikai tvirtino, kad tėvai daugiausia savo uždirbtų pinigų išleidžia maistui. Tačiau buvo ir tokių, kurie išsakė kitokią nuomonę. Pavyzdžiui, viena renginyje dalyvavusi mergaitė oriai sakė: „Jie išleidžia daugiausia pinigų mums, nes mes jiems esame labai svarbūs“.

Akivaizdu, kad vaikų prioritetai kitokie. Pasak tėvų, jaunuoliai iš tėvų gaunamus ar dovanotus pinigus dažniausiai išleidžia žaislams ir saldumynams. Visgi konferencijoje „TEDxVilniusED“ dalyvavę tėvai pastebi, kad net ir mažiausios atžalos jau mokosi taupyti, vertina savo sukauptus eurus ir savo santaupas leidžia apgalvotai.

„Bent jau dabar sūnus linkęs taupyti, savų pinigų neišleisti. Kai klausiu, ar jis to nori, jis atsako, kad nori. Bet kai sakau, kad pirktų iš savų, tada nebenori. Dabar jau yra savi ir tėvų pinigai. Kadangi tėvų pinigai lengviau uždirbti,  juos galima greičiau išleisti“, – ironizavo viena renginyje dalyvavusių mamų.

SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pastebi, kad kiekvienos šeimos išlaidos priklauso nuo pajamų dydžio ir vartojimo įpročių. Kuo mažiau suaugę šeimos nariai uždirba, tuo didesnis procentas pajamų skiriamas būtinosioms reikmėms tenkinti – maisto produktams ir komunaliniams mokesčiams.

„Manęs nestebina vaikų atsakymai, kad jų tėvai daugiausia pinigų išleidžia maistui ir komunalinėms paslaugoms. Savaime suprantama, kad kuo pajamos yra mažesnės, tuo didesnę jų dalį žmonės išleidžia būtiniausioms reikmėms. Jeigu pajamos yra mažesnės negu vidutinės, tokioms prekėms ar paslaugoms gali būti išleidžiama net 80 ar 90 procentų“, – sakė G. Nausėda.

Remiantis kasmet metų pradžioje skelbiamu Statistikos departamento sudarytu statistiniu pirkėjo krepšeliu, vidutinė Lietuvoje gyvenanti šeima net ketvirtadalį visų savo pajamų išleidžia maisto produktams.