Nors lietuvių įprotis kaupti santaupas kojinėje vis silpsta ir daugiau mūsų šalies gyventojų renkasi patikimesnes taupymo priemones, iki galo suprantančių, kas yra ir kaip veikia viena populiariausių taupymo priemonių – indėliai bankuose – vis dar nėra daug.
Nors lietuvių įprotis kaupti santaupas kojinėje vis silpsta ir daugiau mūsų šalies gyventojų renkasi patikimesnes taupymo priemones, iki galo suprantančių, kas yra ir kaip veikia viena populiariausių taupymo priemonių – indėliai bankuose – vis dar nėra daug.
„Asmeninių finansų planavimo ekspertai kiekvienam suaugusiam žmogui pataria per mėnesį bent 10 proc. gaunamų pajamų atsidėti santaupoms. Taip užtikrinama, kad darbo netekimo, ligos ar kitu nenumatytu atveju praradus pajamų šaltinį, dar kelis mėnesius bus galima komfortiškai gyventi ir ieškoti, kaip išspręsti kilusias problemas.
Vis dėlto šių pinigų nereikėtų dėti, liaudiškai sakant, į kojinę – kur kas prasmingiau ir racionaliau yra rinktis finansinių institucijų siūlomas taupymo priemones – indėlius. Deja, dar yra žmonių, kurie pasikliauja mitais ir nesirenka banko taupymui bijodami, kad pinigai ten nėra saugūs, o tie, kurie nusprendžia taupyti padėdami indėlį, irgi kartais daro klaidų – dėl informacijos trūkumo pasirenka netinkamą indėlio rūšį ir tuomet ne tik, kad nesutaupo, bet ir nukenčia finansiškai“, – pasakoja Medicinos banko administracijos vadovo pavaduotojas komercijai Vladislav Jančis.
Visi indėliai yra apdraudžiami
Vienas didžiausių mitų, gaubiančių indėlių temą, yra tai, kad indėlis banke nėra saugus. Dalis žmonių nepasitikėdami bankais mieliau renkasi taupymą pinigus laikant namie, nei padedant indėlį. Šis mitas nėra teisingas, mat kiekvienas indėlis yra apdraudžiamas, tad netekti santaupų banke yra neįmanoma.
„Santaupų indėlių pavidalu saugumu rūpinasi valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, apdraudžianti 100 000 eurų neviršijančius indėlius bankuose. Namuose laikomi pinigai retai yra apdraudžiami – nebent pasirenkamas gana brangus būsto draudimas, apimantis ir namuose esančių daiktų, santaupų draudimą. Vis dėlto nuogąstauti ir nepasitikėti banku tikrai neverta, nes prarasti indėlio forma ten padėtų santaupų yra neįmanoma“, – pasakoja V. Jančis.
Klaida – terminuotasis indėlis, kai pinigų prireikia anksčiau
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – neteisingai pasirinkta indėlio rūšis. Pasitaiko atvejų, kai dėl informacijos trūkumo žmonės, neapgalvoję savo finansinių planų, renkasi terminuotąjį indėlį ir nesibaigus sutarties terminui nori atsiimti santaupas. Terminuotojo indėlio negalima pildyti ar atsiimti dalimis, tad jei apsisprendėte rinktis šį taupymo būdą, anksčiau sutarties pabaigos atsiimti indėlio lėšas galėsite tik nutraukdami sutartį anksčiau termino. Tokiu atveju prarasite sukauptas palūkanas. „Prieš renkantis terminuotą indėlį būtina apsvarstyti, ar taupymui į banką padėtų pinigų neprisireiks anksčiau pasirinkto indėlio termino. Tam būtinas atidus asmeninių finansų planavimas. Svarbu žinoti, kad trumpiausias tokio indėlio terminas yra 7 dienos, ilgiausias – neribojamas. Palūkanos už terminuotąjį indėlį mokamos kiekvieno pasirinktu periodiškumu: kiekvieną mėnesį, kas tris mėnesius ar pasibaigus indėlio sutarties terminui. Jei manote, kad santaupų, kurias ketinate dėti į banką, gali prireikti anksčiau – jums verta apgalvoti kitas indėlių rūšis“, – pataria V. Jančis.
Pasak Vladislavo Jančio, tiems, kurie nėra tikri dėl to, ar pinigų neprireiks anksčiau, tačiau tvirtai žino, kad per artimiausius dvejus metus indėlio atsiimti nereikės, vienas geresnių sprendimų yra ilgalaikis terminuotasis indėlis. Tai investicija nuo 2 iki 5 metų, kuri nuo paprastojo terminuotojo indėlio skiriasi galimybe pinigus atsiimti anksčiau termino, bet ne greičiau nei po dvejų metų, gaunant metines palūkanas už faktinį indėlio laikymo banke laikotarpį. Minimali ilgalaikio indėlio suma įvairiuose bankuose yra skirtinga.
Klysta ir per daug atsargūs
Taip pat pasitaikanti klaida renkantis indėlio rūšį – per didelis atsargumas ir baimė padėti pinigus į banką ilgesniam laikotarpiui. Net ir tie žmonės, kurie turi pakankamai santaupų ir itin mažą riziką, kad jų prisireiks anksčiau, kartais iš nenoro ilgam padėti indėlį renkasi lankstesnius indėlius: atsargos terminuotąjį, kaupiamąjį ar vartotojiškąjį.
„Atsargumas planuojant asmeninius finansus yra pagirtinas bruožas, tačiau reikia nepamiršti ir racionalumo. Ilgalaikiai indėliai daugiau uždirba, t. y. jų palūkanos didesnės, tad jei tik turite galimybę sukauptą pinigų sumą dėti į banką kaip ilgalaikį ar terminuotąjį indėlį – nedvejokite. Dažnai ilgalaikius indėlius rekomenduojama rinktis tuomet, kai gaunamas palikimas, laimima didesnė pinigų suma, parduodamas didelės vertės turtas, mat šie pinigai nėra kasdienio naudojimo ir, tikėtina, kad jų greitai neprireiks, nebent jau dabar planuojate didesnį pirkinį“, – sako V. Jančis.
Indėliai – ne tik didelėms sumoms
Daugelis žmonių mano, kad indėlius gali padėti tik labai turtingi ar staiga didelę pinigų sumą gavę žmonės. Tai nėra tiesa, mat mažiausia pradinė indėlio suma gali siekti ir 100 eurų. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis kaupiamąjį indėlį, mat tuomet galite nuolat indėlio sumą didinti papildomais įnašais.
„Paprastai taupome kas mėnesį atsidėdami tam tikrą sumą, tą patį daryti galime ir pasirinkę kaupiamąjį indėlį. Kas mėnesį įnešant papildomą sumą kiekvieno mėnesio pabaigoje palūkanos pridedamos prie indėlio sumos ir kas kartą skaičiuojamos nuo padidėjusios sumos – būtent tai yra vienas iš didžiausių kaupiamojo indėlio privalumų“, – pasakoja Vladislav Jančis.