Dėl euro įvedimo Lietuvoje numatoma tikslinti mokestinius įstatymus

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 12 d. penktadienis

Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas parlamentui pristatė Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio, Paveldimo turto mokesčio ir Žemės mokesčio įstatymų pakeitimus susijusius su euro įvedimu Lietuvoje nuo 2015 metų.

Pasak finansų viceministro, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimu yra siūloma pakoreguoti ir nustatyti tokias mėnesinių neapmokestinamojo pajamų dydžio, t. y. NPD ir atitinkamai metinio NPD, apskaičiavimo formules, kad įvedus eurą, gyventojų pajamos dėl NPD taikymo nesumažėtų.

Taip pat numatoma papildomą NPD, taikomą už vaikus, 200 litų keisti į 60 eurų (tai sudarytų 207,17 litų), NPD, taikomą neįgaliesiems, priklausomai nuo neįgalumo lygio – 800 litų arba 600 litų, siūloma keisti į atitinkamai 235 ar 175 eurus (tai sudarytų 811,41 ar 604,27 litus).

Pelno mokesčio įstatymo pataisomis siūloma didinti pajamų ribą, į kurią atsižvelgiama vertinant įmonės dydį dėl sumažinto 5 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo. „Šiuo metu sumažintą 5 proc. pelno mokesčių tarifą įmonės moka tos, kurių pajamos neviršija 1 mln. litų. Tiksliai konvertavus šią sumą gautume 289 tūkst. 620 eurų. Tačiau mes siūlome naudoti patogesnę sumą – 300 tūkst. eurų sumą, tai yra pagerinama sąlyga verslui“, – tvirtino A. Rimkūnas.

Taip pat planuojama didinti pajamų sumą, nuo kurios priklauso, ar įmonė privalo mokėti avansinį pelno mokestį. Vietoj 1 mln. litų pajamų per mokestinį laikotarpį sumos, kurios neviršijus įmonė atleidžiama nuo avansinio pelno mokesčio mokėjimo per mokestinį laikotarpį, siūloma nustatyti 300 tūkst. eurų sumą.

Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma didinti paveldimo turto vertės ribą, iki kurios ji apmokestinama sumažintu 5 proc. tarifu. „Šiuo metu 500 tūkst. litų, konvertavus tiksliai aritmetiškai, būtų 144 tūkst. 810 eurų, mes siūlome nustatyti 150 tūkst. eurų. Tai yra didinama šiek tiek riba, kai paveldimas turtas yra apmokestinamas 5 proc. tarifu“, – teigė ministras. Taip pat numatoma padidinti paveldimo turto vertės ribą, iki kurios ji neapmokestinama: šiuo metu galiojančią 10 tūkst. Lt ribą siūloma keisti į 3 tūkst. eurų, t. y. šiek tiek daugiau, nes tiksliai konvertavus būtų 2 tūkst. 896 eurai.

Po pristatymo už projektus balsavo 65 Seimo nariai, prieš balsavo 1, susilaikė 1 parlamentaras. Pritarus siūlymams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Prie šių klausimų svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rugsėjo 25 d.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »