Atlikus reprezentatyvią apklausą paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai pastebi pokyčius, kuriuos kuria ES investicijos – daugiau kaip 70 proc. gyventojų teigia, jog pajautė ES lėšomis įgyvendintų projektų naudą.
Atlikus reprezentatyvią apklausą paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai pastebi pokyčius, kuriuos kuria ES investicijos – daugiau kaip 70 proc. gyventojų teigia, jog pajautė ES lėšomis įgyvendintų projektų naudą. Gyventojai daugiausiai teigiamų pokyčių pastebi transporto, švietimo, sveikatos srityse.
7 iš 10 gyventojų teigia asmeniškai pajutę ar greičiau pajutę ES investicijų naudą. Panašus skaičius gyventojų sutinka, kad ES lėšos prisideda prie Lietuvos gyventojų kokybės gerinimo bei padeda siekti teigiamų socialinių ir ekonominių pokyčių šalyje. 60 proc. žmonių pokyčius pirmiausia pastebi transporto ir kelių tiesimo srityje, 29 proc. – švietimo ir 27 proc. sveikatos priežiūros srityse.
LR finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad žmonėms pajaučiant asmeninę ES investicijų naudą, aktyvesnis tampa ir savarankiškas domėjimasis šia sritimi. „Kuo aktyviau gyventojai įsitrauks ir domėsis, kur nukeliauja ES investicijos, tuo jos visuomenei atneš didesnę naudą. Tiesa, čia labai svarbus vaidmuo tenka skaidrumo lygiui – jeigu gyventojams aktuali informacija apie ES lėšų investavimą bus lengvai prieinama, ji bus pateikta paprasta, nebiurokratiška kalba, gyventojai jaus didesnę motyvaciją aktyviau domėtis ir įsitraukti“, – teigia R. Šadžius.
Apklausos duomenimis, 78 proc. gyventojų sako, kad jiems pakanka informacijos apie ES fondų investicijas Lietuvai. Daugiau kaip pusė žmonių taip pat mano, jog jiems pakanka informacijos, kad galėtų įvertinti ES lėšų skirstymo skaidrumą. Lyginant su 2013 m. rugpjūčiu, kuomet taip teigiančių tebuvo 36 proc., šiemet rodiklis ženkliai išaugo. Beveik pusė gyventojų ES lėšų skirstymą vertina kaip skaidrų ar greičiau skaidrų. Lyginant su apklausos rezultatais pernai, procentas išliko stabilus. Kone 6 iš 10 mano, jog ES struktūriniai fondai skirstomi efektyviai.
Gyventojų reprezentatyvią apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai iš visos Lietuvos, kurių amžius nuo 18 iki 75 m. Apklausa buvo atlikta LR Finansų ministerijos užsakymu.