Elektroninės paslaugos spartina NŽT darbą

Publikuota: 2016 m. vasario 2 d. antradienis

Dalį savo paslaugų perkėlusi į elektroninę erdvę, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) užtikrino daug greitesnį sprendimų priėmimą ir žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrą.

Prieš metus, kai NŽT buvo įdiegta žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinė sistema (ŽPDRIS), kaimo plėtros projektai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai bei žemės konsolidacijos projektai buvo pradėti rengti elektroninėje erdvėje. Visos keturios tokių žemėtvarkos projektų rengimo paslaugos šiuo metu jau yra teikiamos tik elektroniniu būdu.

Palyginti su 2014 metais, kai tokie projektai dar buvo rengiami spausdintine (popieriuje teikiama) forma, pernai NŽT darbuotojai prieš tvirtindami patikrino 5 230 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų. Tai yra net 44 proc. daugiau nei 2014 metais, kai buvo patikrinta 3 631 byla. Be to, sprendimų priėmimo laikas dėl sklypų formavimo NŽT sutrumpėjo daugiau nei dviguba. Jei anksčiau, žmogui kreipusis dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, visas procesas iki sprendimo priėmimo užtrukdavo vidutiniškai šešis mėnesius, tai dabar, naudojantis ŽPDRIS, žmogui vidutiniškai tenka laukti tik apie pustrečio mėnesio.

Remiantis ankstesniųjų metų statistika, apskritai padidėjo visų per kalendorinius metus patikrinamų žemėtvarkos planavimo dokumentų skaičius. Jei 2014 metais NŽT specialistai iš viso išnagrinėjo 5 271 projektą, tai 2015 metais, naudojantis NŽT elektroninėmis paslaugomis, jau buvo patikrinta 6 320 projektų.

Vieno langelio principas

Elektroninėje sistemoje galima teikti prašymus, stebėti projektų rengimo, derinimo, svarstymo su visuomene ir viešinimo eigą. Asmuo, per sistemą pateikęs prašymą dėl žemėtvarkos projekto rengimo, gali sekti visą jo derinimo procesą, taip pat matyti pabaigos terminus, iki kada projektas turi būti galutinai patvirtintas.

Išskirtinis ŽPDRIS privalumas – galimybė apimti didelį proceso dalyvių skaičių, kai užduotis dėl projekto tuo pačiu metu gauna visos už jo rengimą bei derinimą atsakingos institucijos. Tai – NŽT, savivaldybių administracijų, valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, planavimo sąlygas išduodančių institucijų darbuotojai. Tokiu būdu, visų žemėtvarkos planavimo procese dalyvaujančių institucijų veiklą sujungus į bendrą informacinę sistemą, įgyvendintas vieno langelio principas, taupantis tiek darbuotojų, tiek paslaugų gavėjų laiką.

Statistika

Per 2015 metus iš viso 8847 asmenys bent kartą buvo prisijungę prie ŽPDRIS, užregistruoti 971 institucijų, teikiančių ŽPDRIS elektronines paslaugas, darbuotojai, taip pat 571 žemėtvarkos projektų rengėjas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »