Elektroninės paslaugos spartina NŽT darbą

Publikuota: 2016 m. vasario 2 d. antradienis

Dalį savo paslaugų perkėlusi į elektroninę erdvę, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) užtikrino daug greitesnį sprendimų priėmimą ir žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrą.

Prieš metus, kai NŽT buvo įdiegta žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinė sistema (ŽPDRIS), kaimo plėtros projektai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai bei žemės konsolidacijos projektai buvo pradėti rengti elektroninėje erdvėje. Visos keturios tokių žemėtvarkos projektų rengimo paslaugos šiuo metu jau yra teikiamos tik elektroniniu būdu.

Palyginti su 2014 metais, kai tokie projektai dar buvo rengiami spausdintine (popieriuje teikiama) forma, pernai NŽT darbuotojai prieš tvirtindami patikrino 5 230 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų. Tai yra net 44 proc. daugiau nei 2014 metais, kai buvo patikrinta 3 631 byla. Be to, sprendimų priėmimo laikas dėl sklypų formavimo NŽT sutrumpėjo daugiau nei dviguba. Jei anksčiau, žmogui kreipusis dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, visas procesas iki sprendimo priėmimo užtrukdavo vidutiniškai šešis mėnesius, tai dabar, naudojantis ŽPDRIS, žmogui vidutiniškai tenka laukti tik apie pustrečio mėnesio.

Remiantis ankstesniųjų metų statistika, apskritai padidėjo visų per kalendorinius metus patikrinamų žemėtvarkos planavimo dokumentų skaičius. Jei 2014 metais NŽT specialistai iš viso išnagrinėjo 5 271 projektą, tai 2015 metais, naudojantis NŽT elektroninėmis paslaugomis, jau buvo patikrinta 6 320 projektų.

Vieno langelio principas

Elektroninėje sistemoje galima teikti prašymus, stebėti projektų rengimo, derinimo, svarstymo su visuomene ir viešinimo eigą. Asmuo, per sistemą pateikęs prašymą dėl žemėtvarkos projekto rengimo, gali sekti visą jo derinimo procesą, taip pat matyti pabaigos terminus, iki kada projektas turi būti galutinai patvirtintas.

Išskirtinis ŽPDRIS privalumas – galimybė apimti didelį proceso dalyvių skaičių, kai užduotis dėl projekto tuo pačiu metu gauna visos už jo rengimą bei derinimą atsakingos institucijos. Tai – NŽT, savivaldybių administracijų, valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, planavimo sąlygas išduodančių institucijų darbuotojai. Tokiu būdu, visų žemėtvarkos planavimo procese dalyvaujančių institucijų veiklą sujungus į bendrą informacinę sistemą, įgyvendintas vieno langelio principas, taupantis tiek darbuotojų, tiek paslaugų gavėjų laiką.

Statistika

Per 2015 metus iš viso 8847 asmenys bent kartą buvo prisijungę prie ŽPDRIS, užregistruoti 971 institucijų, teikiančių ŽPDRIS elektronines paslaugas, darbuotojai, taip pat 571 žemėtvarkos projektų rengėjas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »