Lietuvos gyvybės draudimo sektorius, besitraukęs 2012 m. pirmais ketvirčiais, metų pabaigoje įsibėgėjo ir fiksavo 2,5 % metinį prieaugį. Visa draudimo rinka pernai augo 5,2 %.
Lietuvos gyvybės draudimo sektorius, besitraukęs 2012 m. pirmais ketvirčiais, metų pabaigoje įsibėgėjo ir fiksavo 2,5 % metinį prieaugį. Visa draudimo rinka pernai augo 5,2 %.
„Gyvybės draudimo rinka metų pabaigoje paprastai suaktyvėja. 2012 m. ši tendencija pasitvirtino su kaupu – gruodžio mėn. pasirašyta 94,9 mln. Lt įmokų suma buvo didžiausia gyvybės draudimo rinkos istorijoje“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šalčius.
Visa draudimo rinka 2012 m. padidėjo 5,2 % – iki 1,8 mlrd. Lt. Tam įtakos turėjo ne tik gyvybės draudimo spurtas metų pabaigoje, bet ir nuosekliai augusi ne gyvybės draudimo rinka. Ji ūgtelėjo 6,6 % – iki 1,2 mlrd. Lt, sudaryta beveik 5 mln. sutarčių, arba 3,7 % daugiau nei 2011 m.
Ne gyvybės draudimo portfelyje reikšmingiausias ir toliau yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir transporto priemonių (KASKO) draudimas, kurių įmokų suma pašoko atitinkamai 9 % – iki 425 mln. Lt ir 11,9 % – iki 286,9 mln. Lt.
Draudimo bendrovių klientams pagal ne gyvybės draudimo sutartis 2012 m. išmokėta 697,7 mln. Lt išmokų už patirtą žalą – 6,2 % mažiau nei 2011 m., kai buvo išmokėtos rekordinės pasėlių draudimo išmokos. Reikšmingos įtakos turto draudimo išmokoms nepadarė ir 2012 m. rudenį praūžusi audra.
Pagal gyvybės draudimo sutartis išmokėtų išmokų suma pernai padidėjo 15,7 % – iki 390,1 mln. Lt. Pastaruosius dvejus metus reikšmingai augusios gyvybės draudimo išmokos didėjo dėl augusių draudimo išgyvenimo atvejui grupės išmokėtų sumų.
Nors pagal gyvybės draudimo įmokų sumas vis dar dominuoja investicinis draudimas, gyventojai, sudarydami naujas sutartis, dažniau rinkosi tradicinio draudimo produktus. Tokių sutarčių skaičius pernai išaugo beveik penktadaliu, o investicinio gyvybės draudimo sutarčių sudaryta 16 % mažiau.
Gyvybės draudimo rinkos svyravimui įtakos turėjo tai, kad 2012 m. baigė galioti didelė dalis prieš dešimt metų dėl mokestinių lengvatų sudarytų draudimo sutarčių. Nuo draudėjų apsisprendimo, kaip elgtis pasibaigus sutartims, priklausys ir tolesni gyvybės draudimo rinkos pokyčiai.
„Prognozuojame, kad bendra draudimo rinka šiemet paaugs maždaug 5–6 %. Sparčiau turėtų didėti ne gyvybės draudimo rinkos apimtis – iki 7 %, o gyvybės draudimo rinka, tikimasi, kad augs šiek tiek lėčiau – 3 %“, – prognozavo M. Šalčius.