Pastaruoju metu technologijos tampa neatsiejama verslo dalimi. Pirma, inovacijos neaplenkia nė vienos verslo dalies, nesvarbu, ar tai būtų rinkodara, gamyba ar koks nors verslo procesas. Antra, inovacijos greitai keičia tuos procesus, įsitikinęs bendrovės „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas Ilja Laursas.

„Sunku įsivaizduoti verslo sritį, kur inovacijos iš esmės nekeičia esminių principų per labai trumpą laikotarpį. Anksčiau amatas keliavo per kartas ir šimtmečius bei išlikdavo nepakitęs. Tos kartos naudojo tą patį verslo modelį ir principus, saugodavo juos, atsirasdavo šeiminės tradicijos ir verslai. Bet dabar per penkerius metus kiekviena dalis verslo segmente labai stipriai pasikeičia“, – pasakojo jis SEB banko organizuotame renginyje „Inovacijų laboratorija 2016“.

Pokyčiai – per penkerius metus

Būtent naujosios technologijos gali visiškai pakeisti verslo modelį, buvusį prieš penkerius metus. Kaip pavyzdį I. Laursas pateikė technologijas, kurios prieš keletą metų dar neegzistavo, o dabar yra naudojamos ir keičia verslus: „Pirma technologija, kuria aš tikiu ir į kurią mes, kaip fondas, investuojame, yra daiktų spausdinimas. Kol kas tai atrodo abstrakčiai ir mažai žmonių įsivaizduoja, kas tai yra. Leisiu sau teigti, kad daug žmonių netiesiogiai naudoja daiktų spausdinimą patys to nežinodami. Šios technologijos pritaikymas yra tarsi nematomas. Štai prototipų gamyba medicinoje, kur nematote, kaip gydytojas prieš operaciją kartais atspausdina, tarkime, trimatį kaulo modelį, visiškai identišką paciento turimam.“

I. Laursas išskyrė du Lietuvoje sukurtus verslus, veikiančius pagal tokį modelį. Vienas jų – žaislų gamyba pagal poreikį. Kaip pasakojo pranešėjas, tereikia pasirinkti žaidimą, animacinį filmą ar komiksą, sustabdyti kadrą ir pasirinkti patinkantį personažą, nuspręsti, kaip jis stovės, laikys rankas ir pan. ir gauni žaislą, kuris bus vienetinis pasaulyje. Verslininko teigimu, tai yra masinė asmeninių daiktų gamyba, kuri iš begalinio pasirinkimo gali būti suasmeninama, pavyzdžiui, vienas galbūt nori atspausdinti tam tikrą „Žvaigždžių karų“ epizodą ar erdvėlaivį, o kitam būtų įdomu visai kas kita.

O kitas verslas, taip pat sukurtas Lietuvoje, yra juvelyrinių dirbinių gamyba. Ji įdomi tuo, kad, I. Laurso teigimu, galima išsirinkti žinomą prekės ženklą ar dizainerį, tam tikrus elementus, kuriuos galima padidinti ar sumažinti, ir po trijų dienų gauti papuošalą, tarkime, auksinį žiedą ar auskarą. Jis tvirtina, kad kokybė yra visiškai neatskiriama nuo to, ką nusiperki parduotuvėje.

Skaitmeninimas didina vartojimą ir pelningumą

„Inovacija nėra tiesiog naujas kompiuteris. Tai būdas daryti kitaip, veiksmingiau valdyti kokį nors procesą. Kiekvienas verslas, mažas restoranėlis ar didelė gamykla, bando skaitmeninti savo procesus ir suprasti, kaip veikia statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, išnaudojant išmaniųjų mokėjimų technologijas ir analizuojant klientus, kaip jie elgiasi, kaip ir kada perka, į kokias nuolaidas reaguoja ar nereaguoja, galima padidinti ir vartojimą, ir pelningumą. Prieš 10 metų tie statistiniai, analitiniai įrankiai buvo prieinami tik didelėms įmonėms, nes jie brangūs. Taigi supranti, kad verslas arba sugeba įvaldyti tuos procesus, arba rizikuoja tapti nekonkurencingas“, – dėstė jis.

Dirbtinio intelekto įtaka

Veikiantis dirbtinis intelektas taip pat gali pakeisti žmogaus gyvenimą. I. Laursas prisiminė komišką situaciją, nutikusią JAV gyvenančiai šeimai, kai nepatenkintas tėvas kreipėsi į vieno prekybos tinklo atstovus klausdamas, kodėl jo penkiolikmetei dukrai nuolat siunčiama reklama, susijusi su kūdikio auginimu. Paaiškėjo, kad kompiuteriai – dirbtinis intelektas – atsekė tos merginos pirkinių paieškos ir pirkimo įpročių pokyčius, mat ši pradėjo pirkti daiktus, kurie būdingi nėščioms moterims, o tėvas apie dukros nėštumą dar nieko nežinojo.

„Kartais ta duomenų analizė galbūt peržengia privatumo ribas, bet tokie atvejai yra vienetiniai. Dabar verslas arba sugeba labai kruopščiai analizuoti ir taikyti dirbtinio intelekto technologijas, arba tiesiog rizikuoja prarasti duomenų, klientų srautą. Pavyzdžiui, mane žavi pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ verslo modelis. Tarkime, bilietų kainos ta pačia kryptimi, priklausomai nuo dienos, gali skirtis tris kartus. Atrodytų, kas čia tokio, bet iš tiesų formules ir algoritmus, kurie tai skaičiuoja, maždaug metus kūrė penki mokslininkai. Paieškos sistema įvertina viską, net ir tai, ar per 10 minučių grįžtate į tinklalapį ir pan. Jei pažiūrėję kainas grįžtate į tinklalapį po 10 minučių, vadinasi, konkurentų pasiūlymai nesuviliojo ir iš jūsų galima šiek tiek daugiau išpešti. Todėl sistema nusprendžia šiek tiek pakelti jūsų ieškomo skrydžio bilietų kainas. Dabar „Ryanair“ yra pelningiausia oro bendrovė, jų sąnaudų struktūra yra žemiausia iš visų įmanomų.  Mane žavi, kad jų lėktuvai nuolat pilni. Skrendant „AirBaltic“, „Lufthansa“, lėktuvai dažniausiai būna 70–80 proc. užpildyti, o „Ryanair“ sugeba užpildyti 97 procentus. Taigi dirbtinis intelektas priveda prie asmeninės kainodaros, duomenų analizės, realaus laiko situacijų valdymo ir pan., kurie pagerina verslą ir leidžia būti jam daug efektyvesniam nei prieš tai“, – tvirtino pranešėjas.

Socialinių tinklų svarba šiuolaikiniame versle

I. Laursas prisiminė, kad prieš 5–10 metų rinkodaros srityje pagrindinės priemonės buvo lauko reklama, radijas ar televizija, vėliau atsirado interneto portalai. O dabar rinkodara persikelia į socialinius tinklus. Vos prieš kelerius metus reklama ar kontaktai su klientais socialiniuose tinkluose buvo mažai išnaudojami, tačiau dabar tai jau tapo standartu. Šiandien turbūt sunku įsivaizduoti verslą, neturintį atstovybės ar kontakto socialiniame tinkle. Pranešėjas tikino, kad jei nesupranti, kaip tokia terpė veikia, nesi konkurencingas ir varžovai tave aplenks. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad būtent socialinių tinklų neišnaudojimas yra viena didesnių spragų Lietuvos versluose, nes tik nedidelė verslininkų dalis supranta, kaip ten save tinkamai pristatyti, analizuoti duomenis ir tai išnaudoti.

„Esame priartėję prie ketvirtos industrinės revoliucijos. Anksčiau 10, 15 ar net 20 metų buvo tinkamas laikotarpis technologijoms įsisavinti, įvertinti ir pritaikyti, o dabar šis laikotarpis sumažėjo iki penkerių metų. Pavyzdžiui, inovacija sukūrė „Nokia“, inovacija „Nokia“ ir pražudė. Nesugebėjimas pereiti prie išmaniųjų telefonų pražudė ją ir versle nebuvo greitesnio vertės kritimo. Taigi žinutė paprasta – inovacijos privalo būti verslo modelio dalis“, – pabrėžė I. Laursas.