Kauno smulkieji verslininkai supažindinti su eurų banknotų ir monetų apsaugos priemonėmis

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 14 d. ketvirtadienis

Kauno Urmo prekybos miestelyje vykusiame seminare smulkieji verslininkai supažindinti su būsimąja Lietuvos valiuta – eurais.

„Dirbate su grynaisiais pinigais. Jų kiekis prieš euro įvedimą ir dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu bus didesnis nei paprastai. Todėl prekybininkai turi būti atidesni, kad jiems nebūtų įbrukti padirbti pinigai. Patikrinimui tereikia naudotis geriausiais įrankiais – savo rankomis ir akimis bei vadovautis trimis žodžiais – apčiuopkite, pažvelkite, pakreipkite“, – sakė Danguolė Liaugminienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus viršininkė.  

Seminaro dalyviams pristatyti septynių nominalų eurų banknotai ir jų apsaugos priemonės. Lietuvos banko atstovė pabrėžė, kad apyvartoje jau sutinkami ir kiek kitokie, naujosios (antrosios) serijos, pavadintos „Europa“, banknotai, turintys patobulintas apsaugos priemones. Serija taip pavadinta dėl vandens ženkluose ir holograminėse juostelėse naudojamo graikų mitologijos personažo Europos atvaizdo. Tyrimai rodo, kad žmogui paprasčiau įsiminti apsaugai naudojamą konkretų atvaizdą nei langus, ankstesnėje serijoje naudotus vandens ženkle. Ši serija pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama leidžiant kitų nominalų naujus banknotus, kartu iš apyvartos išimant pirmosios serijos pinigus. 2014 m. rugsėjo 23 d. sulauksime apyvartoje pasirodant ir naujų 10 eurų banknotų. Nuo 2015 m. sausio 1 d., kai bus įvestas euras, Lietuvos bankas į apyvartą išleis tik antrosios serijos 5 ir 10 eurų banknotus su patobulintomis apsaugos priemonėmis. Tačiau apyvartoje taip pat gali būti sutinkami ir pirmosios serijos banknotai, todėl svarbu pažinti abiejų serijų banknotuose naudojamas apsaugos priemones.

Smulkiesiems verslininkams pateikta informacija ir apie šiuo metu naudojamas aštuonių nominalų apyvartines eurų monetas, jas kaldina visos euro zonos valstybės ir ne Europos Sąjungos šalys – Monakas, Vatikanas, Andora ir San Marinas, naudojančios eurą kaip savo pinigus. Viena apyvartinių monetų pusė yra vienoda visoje Europos Sąjungoje ir vadinama bendrąja puse, kita monetų pusė kiekvienoje euro zonos šalyje yra vis kitokia ir vadinama nacionaline puse. Būdama euro zonos nare, Lietuva taip pat į apyvartą leis eurų monetas su nacionaline puse, joje bus pavaizduota Lietuvos herbo figūra Vytis. Visų valstybių apyvartinės eurų monetos galioja visoje euro zonoje, todėl lietuvišką Vytį, lietuviškuose piniguose vaizduojamą jau daugiau nei šešis šimtmečius, galės išvysti visa Europa.  

Lietuvos banko atstovė, atsakydama į klausimus, smulkiuosius verslininkus paragino jau dabar apgalvoti, kiek grynųjų banknotų ir monetų jiems reikės pirmosiomis naujosios valiutos apyvartos dienomis, ir kreiptis į bankus dėl apsirūpinimo jais. Taip pat patarė pinigus laikyti banko sąskaitose, kad 2015 m. sausio 1 d. jie būtų automatiškai ir nemokamai konvertuoti į eurus.

VšĮ „Versli Lietuva“ komunikacijos projektų vadovas Justinas Uba informavo apie dvigubą kainų litais ir eurais žymėjimą, pristatė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Atsakydamas į smulkiųjų verslininkų klausimus atstovas nurodė, kad smulkieji verslininkai turi suskubti pritaikyti kasos aparatus naujajai valiutai, ir dar kartą pabrėžė, kad dvigubas kainas pradėti skelbti privalu ne vėliau kaip rugpjūčio 22 d. ir ne trumpiau kaip 6 mėn. po naujosios valiutos įvedimo dienos.

Šaltinis: euro.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »