Kauno smulkieji verslininkai supažindinti su eurų banknotų ir monetų apsaugos priemonėmis

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 14 d. ketvirtadienis

Kauno Urmo prekybos miestelyje vykusiame seminare smulkieji verslininkai supažindinti su būsimąja Lietuvos valiuta – eurais.

„Dirbate su grynaisiais pinigais. Jų kiekis prieš euro įvedimą ir dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu bus didesnis nei paprastai. Todėl prekybininkai turi būti atidesni, kad jiems nebūtų įbrukti padirbti pinigai. Patikrinimui tereikia naudotis geriausiais įrankiais – savo rankomis ir akimis bei vadovautis trimis žodžiais – apčiuopkite, pažvelkite, pakreipkite“, – sakė Danguolė Liaugminienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus viršininkė.  

Seminaro dalyviams pristatyti septynių nominalų eurų banknotai ir jų apsaugos priemonės. Lietuvos banko atstovė pabrėžė, kad apyvartoje jau sutinkami ir kiek kitokie, naujosios (antrosios) serijos, pavadintos „Europa“, banknotai, turintys patobulintas apsaugos priemones. Serija taip pavadinta dėl vandens ženkluose ir holograminėse juostelėse naudojamo graikų mitologijos personažo Europos atvaizdo. Tyrimai rodo, kad žmogui paprasčiau įsiminti apsaugai naudojamą konkretų atvaizdą nei langus, ankstesnėje serijoje naudotus vandens ženkle. Ši serija pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama leidžiant kitų nominalų naujus banknotus, kartu iš apyvartos išimant pirmosios serijos pinigus. 2014 m. rugsėjo 23 d. sulauksime apyvartoje pasirodant ir naujų 10 eurų banknotų. Nuo 2015 m. sausio 1 d., kai bus įvestas euras, Lietuvos bankas į apyvartą išleis tik antrosios serijos 5 ir 10 eurų banknotus su patobulintomis apsaugos priemonėmis. Tačiau apyvartoje taip pat gali būti sutinkami ir pirmosios serijos banknotai, todėl svarbu pažinti abiejų serijų banknotuose naudojamas apsaugos priemones.

Smulkiesiems verslininkams pateikta informacija ir apie šiuo metu naudojamas aštuonių nominalų apyvartines eurų monetas, jas kaldina visos euro zonos valstybės ir ne Europos Sąjungos šalys – Monakas, Vatikanas, Andora ir San Marinas, naudojančios eurą kaip savo pinigus. Viena apyvartinių monetų pusė yra vienoda visoje Europos Sąjungoje ir vadinama bendrąja puse, kita monetų pusė kiekvienoje euro zonos šalyje yra vis kitokia ir vadinama nacionaline puse. Būdama euro zonos nare, Lietuva taip pat į apyvartą leis eurų monetas su nacionaline puse, joje bus pavaizduota Lietuvos herbo figūra Vytis. Visų valstybių apyvartinės eurų monetos galioja visoje euro zonoje, todėl lietuvišką Vytį, lietuviškuose piniguose vaizduojamą jau daugiau nei šešis šimtmečius, galės išvysti visa Europa.  

Lietuvos banko atstovė, atsakydama į klausimus, smulkiuosius verslininkus paragino jau dabar apgalvoti, kiek grynųjų banknotų ir monetų jiems reikės pirmosiomis naujosios valiutos apyvartos dienomis, ir kreiptis į bankus dėl apsirūpinimo jais. Taip pat patarė pinigus laikyti banko sąskaitose, kad 2015 m. sausio 1 d. jie būtų automatiškai ir nemokamai konvertuoti į eurus.

VšĮ „Versli Lietuva“ komunikacijos projektų vadovas Justinas Uba informavo apie dvigubą kainų litais ir eurais žymėjimą, pristatė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Atsakydamas į smulkiųjų verslininkų klausimus atstovas nurodė, kad smulkieji verslininkai turi suskubti pritaikyti kasos aparatus naujajai valiutai, ir dar kartą pabrėžė, kad dvigubas kainas pradėti skelbti privalu ne vėliau kaip rugpjūčio 22 d. ir ne trumpiau kaip 6 mėn. po naujosios valiutos įvedimo dienos.

Šaltinis: euro.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Investicijos su optimizmo ženklu: kokie verslai ir kaip plėsis?

Prieškrizinį lygį pasiekusios investicijos nenustos augti ir šiemet – investuoti į verslo plėtrą planuoja 74 proc. Lietuvoje veikiančių verslo įmonių. skaityti »

Lietuva pakilo pagal talentų konkurencingumo indeksą

Pagal talentų konkurencingumo indeksą, vertinantį šalių pastangas pritraukti talentų bei šalyje egzistuojančias kompetencijas, Lietuva pakilo per dvi pozicijas ir užima 33 vietą tarp 118 vertinamų šalių. skaityti »

Duomenų vizualizacija gali užkirsti kelią Zika virusui

Daugiau nei 36 tūkstančiai šeimų gali būti dėkingos mobiliųjų duomenų vizualizacijai, padėjusiai išsaugoti jų gyvybes. skaityti »

Lietuva išlieka inovatyviausia Baltijos šalis, bet dar turi kur pasitempti

Inovatyviausių pasaulio ekonomikų penkiasdešimtuke šiemet Lietuva užėmė 32 vietą ir aplenkė Latviją bei Estiją. skaityti »

Rekordinės „Knygų Kalėdos“ praturtino bibliotekas ir vaikų globos namus

Per Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą akciją „Knygų Kalėdos“ šalies bibliotekoms, globos namams ir vaikų dienos centrams šiais metais padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų. skaityti »

Vilniuje plečiama elektromobilių infrastruktūra

Vilnius sparčiai žengia į priekį, įsileisdamas vis daugiau naujovių – savivaldybė, matydama elektromobilių augimą mieste, nusprendė vilniečiams įrengti daugiau įkrovimo stotelių. skaityti »

Susitikime su Amerikos-Lietuvos verslo taryba - dėmesys Fintech sektoriaus plėtrai

Finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Lietuvoje viešinčiu Amerikos-Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu, su kuriuo diskutavo apie verslo ir investicijų perspektyvas. skaityti »

„Incoterms®“ sąvadui suėjo 80 metų

Tarptautinių taisyklių, pagal kurias tiksliai apibrėžiami prekybos terminai, sąvadas – Incoterms® – mini savo gyvavimo 80-metį. skaityti »

Kasos aparatų naudojimo naujovės: daugiau sąžiningos konkurencijos, mažiau administracinės naštos

Siekdama sumažinti administracinę naštą bei užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas visam verslui, Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui keisti kasos aparatų naudojimo tvarką. skaityti »

Pameistrystės plėtra Lietuvoje – be aiškios strategijos

Į profesinio mokymo sistemą Lietuvoje investuojami milijonai europinių pinigų, tačiau verslas pasigenda tikslingesnio būsimų darbuotojų ruošimo. skaityti »