Daugeliui žmonių (iš tikrųjų, praktiškai visiems) 90 milijardų JAV dolerių yra neįsivaizduojamo dydžio turtas. Šie žmonės gali nusipirkti bet ką ir kiekvieną savo gyvenimo sekundę uždirba daugiau nei mes uždirbame per visą gyvenimą. Jie - įkvėpimas tūkstančiams pradedančių verslininkų, nes savo turtus ir sėkmę pasiekė nuoširdžiu ir nuosekliu darbu. Tačiau „Hermitage Capital Management“ bendrovės vadovo, analitiko, Billo Browdero skaičiavimais, turtingiausių sąrašo žmonių viršūnėje turėtų būti 200 milijardų JAV dolerių vertės turtą valdantis vyras. Kas toks? Žinoma, kad Vladimiras Putinas.
Savo šalyje itin mėgstamas Rusijos prezidentas oficialiai deklaruoja netikėtai mažą turtą – keli seni sovietiniai automobiliai, nedidelis butas, dar pora neįspūdingos vertės objektų. Iš tikrųjų, net ir Rusijos piliečiai pašaipiai žiūri į tokias deklaracijas – tiesiog negali taip būti, kad į tokią poziciją iškilęs žmogus nebūtų sukaupęs kažkokio didesnio turto. Juolab, kai šalyje klesti korupcija ir kiekvienas didelis valstybinis projektas yra lydimas greitai nutildomų skandalų. Kaip gali būti, kad smulkūs Putino pašonėje sėdintys valdininkai puikuojasi turtais, o pats valstybės vadovas nieko gerbtino neturi?
Turi, tačiau klausimas yra kiek. Browderis yra vienas iš nuosekliausių Putino turtų tyrinėtojų. Pats jis, beje, gausiai investavo Rusijoje iš karto po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Browderis netgi bendradarbiavo su Putinu dėl kai kurių su korupcija susijusių klausimų, tačiau greitai ši partnerystė nutrūko – kalbėdamas apie korupciją ir įmonių vagystes Browderis buvo laikomas Rusijai kenkiančiu asmeniu. Iš vidaus į Putino kišenę trumpai žvilgtelėjęs Browderis šia tema labai susidomėjo, nes Rusijoje įžvelgė nusikalstamiems susivienijimams ir finansinėms grupuotėms būdingų bruožų. Nemaža dalis korupcinių nusikaltimų papildo paties Putino kišenę.
Kaip slepiamas Putino turtas? Žurnalistai kartais parašo apie įvairiose vietose esančias vilas ar artimoje Putino aplinkoje esančių žmonių turtus, kurie galimai yra sukaupti su Putino pagalba. Tačiau kuomet kalba eina apie šimtus milijardų dolerių vilos yra tik smulkmena. Putino turtai slepiami įvairiuose versluose, dažnai teisiškai valdomuose kitų žmonių. Bowderis teigia, kad tokie investuotojai kaip jis būdavo verčiami dalį savo sukurtų įmonių akcijų perduoti Putinui už galimybę veikti Rusijoje. Aišku, tiesiogiai Putinui akcijos nebūdavo perleidžiamos – jos atitekdavo jo aplinkos žmonėms arba atsitiktiniems, nežinomiems vardams, kurie taip irgi lobo, bet milijonais, o ne milijardais, kaip pats Putinas.
2012 metais pasirašytas Magnickio aktas sankcijomis sudavė stiprų smūgį kai kuriems Putinui artimiems žmonėms, kurie, kaip teigia Bowderis, savo kišenėje ir laiko Putino milijardus. Žinoma, tik jų dalį. Bowderis teigia, kad būtent dėl to Rusija taip stengiasi šį aktą panaikinti ir galbūt dėl to kišosi į JAV prezidento rinkimus. Putinui norisi prieiti prie savo pinigų, kurie tokiomis sankcijomis yra tarsi užrakinami seife, kurio rakto Rusijos prezidentas neturi. Ir pinigai jam yra reikalingi, kad išlaikytų sistemos lojalumą, žiniasklaidos kontrolę ir, kartu, visuomenės palankumą.
Žinoma, sankcijos užkirtos kelią pasiekti tik dalį Putino turto ir apie finansinę krizę šis žmogus tikrai negalvoja. Beje, pats Sergėjus Magnickis, kurio vardu pavadintas 2012-ųjų aktas, galimai buvo Putino sistemos auka. Jis buvo teisininkas ir auditorius, kuris teigė, kad policijos reidai Browderio kompanijose buvo ne tik neteisėti, bet iš esmės turi būti laikomi didelio mąsto vagystėmis. Magnickis teigė, kad policija reidų metu iš „Hermitage“ įmonių pavogė kai kuriuos duomenis, kuriuos vėliau perdavo nusikalstamoms grupuotėms, kurios sugebėjo perimti kelių įmonių kontrolę ir vėliau pasisavino 230 milijonų dolerių. Kaip? Susigrąžino sumokėtus mokesčius, suklastodami duomenis, kad įmonės veikia nepelningai. Tai buvo didžiausias mokesčių susigrąžinimas Rusijos istorijoje. Tiek pinigų vienu metu – gal dabar Browderio skaičiavimai neatrodo tokie beprotiški?
„Hermitage“ perdavė tyrimo duomenis Rusijos valdžiai. Verslininkai teigė, kad tie 230 milijonų dolerių priklauso Rusijos žmonėms, nes tai – mokesčiai, o dabar jie kažkur nuplaukė per neteisėtų savininkų grandinę. Byla buvo pradėta, bet ne prieš neteisėtus savininkus ar Rusijos mafiją, o prieš Magnickį – auditorių, kuris tiesiog atliko tyrimą.
Magnickis buvo patalpintas į drėgną kalėjimo kamerą, jam nebuvo suteikta galimybė pasimatyti su artimaisiais, o galiausiai jis pasigavo tulžies pūslės akmenligę, pankreatitą ir dar keletą ligų. Bet mirė ne nuo jų – 2009 metais kalėjime buvo mirtinai sumuštas. Tai sukėlė tarptautinė skandalą, po kurio ir atsirado Magnickio aktas.
Rusijos prezidentas – didžiausios pasaulyje nusikalstamos grupuotės galva? Pagal Browderio skaičiavimus, panašu, kad toks apibūdinimas toli nuo tiesos nepabėga. Tik įdomu, kiek iš šių 200 milijardų yra blokuojami sankcijomis ir ar tai tikrai yra silpniausia Putino vieta.