Lietuvos bankų asociacija ragina atsakingas institucijas numatyti reikšmingesnį kredito įstaigų vaidmenį finansuojant verslui skirtas finansų inžinerijos priemones. Asociacija atkreipia dėmesį, kad svarstant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planus, kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų finansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas bei bankų sistemos finansines galimybes.   

„Kredito įstaigos šiuo metu turi sukaupusios tiek lėšų ir patirties, kad būtų nuodėmė šiuo kapitalu nepasinaudoti racionalizuojant struktūrinių fondų lėšų panaudojimo verslui programas ir nukreipiant papildomas privataus sektoriaus lėšas Lietuvos ekonomikos finansavimui. Tuo tarpu kovo pabaigoje pristatytoje Verslo finansavimo 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis išankstinio vertinimo ataskaitoje matome, kad paskolų ir garantijų priemonių dalis iš esmės nesikeis. Tai nėra normalu, turint galvoje, kad tiesioginių subsidijų dalis neišvengiamai mažės, o rizikos kapitalo finansuojamų projektų grupė yra gana aiškiai apibrėžta, tačiau ribota. Būtų logiška, jei naujos taisyklės leistų esant reikalui didinti paskolų ir garantijų priemonių dalį, juolab, kad šis modelis panaudojant Struktūrinių fondų lėšas visiškai pasiteisino“, – sakė LBA prezidentas Stasys Kropas.

Pasak jo, praėjusio finansavimo laikotarpio patirtis rodo, kad finansų inžinerijos priemonės paskolų ir garantijų pavidalu buvo populiarios ir labai efektyviai panaudojamos, o pasiskolintos lėšos sėkmingai grąžinamos. Pagrindiniai verslo finansavimo modeliai buvo du – pusiau pasidalintos rizikos priemonė (FRSP), kurioje bankai finansuoja pusę reikalingos sumos ir portfelinių garantijų priemonė (FLPG), kai valstybė garantuoja 80 proc. paskolos sumos.

Be to, Europos Sąjungos šalyse lizingas plačiai naudojamas kaip tinkamas tokių programų  finansavimo įrankis, tačiau egzistuojančios taisyklės tokią formą praktiškai panaikina. Lizingas verslui patrauklus dėl to, kad tokiam finansavimui nereikalingas užstatas, sprendimai primami operatyviau ir lanksčiau nei paskolos suteikimo atveju. Deja, valstybės institucijos kol kas gana pasyviai reaguoja į siūlymus tokius įrankius įteisinti.

„Kad ir kaip būtų, atsižvelgiant į kredito institucijų likvidumą ir galimybes finansuoti tokius projektus nuosavais ištekliais, daugiau dėmesio būtų galima skirti portfelinių garantijų priemonių finansavimui, tačiau svarbu, kad prioritetai būtų nustatyti dar prieš tvirtinant žaidimo taisykles nustatančius dokumentus“, – pažymėjo S Kropas.