LBA: kredito įstaigų vaidmuo finansų inžinerijos programose turėtų būti didesnis

Publikuota: 2015 m. balandžio 23 d. ketvirtadienis

Lietuvos bankų asociacija ragina atsakingas institucijas numatyti reikšmingesnį kredito įstaigų vaidmenį finansuojant verslui skirtas finansų inžinerijos priemones. Asociacija atkreipia dėmesį, kad svarstant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planus, kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų finansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas bei bankų sistemos finansines galimybes.   

„Kredito įstaigos šiuo metu turi sukaupusios tiek lėšų ir patirties, kad būtų nuodėmė šiuo kapitalu nepasinaudoti racionalizuojant struktūrinių fondų lėšų panaudojimo verslui programas ir nukreipiant papildomas privataus sektoriaus lėšas Lietuvos ekonomikos finansavimui. Tuo tarpu kovo pabaigoje pristatytoje Verslo finansavimo 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis išankstinio vertinimo ataskaitoje matome, kad paskolų ir garantijų priemonių dalis iš esmės nesikeis. Tai nėra normalu, turint galvoje, kad tiesioginių subsidijų dalis neišvengiamai mažės, o rizikos kapitalo finansuojamų projektų grupė yra gana aiškiai apibrėžta, tačiau ribota. Būtų logiška, jei naujos taisyklės leistų esant reikalui didinti paskolų ir garantijų priemonių dalį, juolab, kad šis modelis panaudojant Struktūrinių fondų lėšas visiškai pasiteisino“, – sakė LBA prezidentas Stasys Kropas.

Pasak jo, praėjusio finansavimo laikotarpio patirtis rodo, kad finansų inžinerijos priemonės paskolų ir garantijų pavidalu buvo populiarios ir labai efektyviai panaudojamos, o pasiskolintos lėšos sėkmingai grąžinamos. Pagrindiniai verslo finansavimo modeliai buvo du – pusiau pasidalintos rizikos priemonė (FRSP), kurioje bankai finansuoja pusę reikalingos sumos ir portfelinių garantijų priemonė (FLPG), kai valstybė garantuoja 80 proc. paskolos sumos.

Be to, Europos Sąjungos šalyse lizingas plačiai naudojamas kaip tinkamas tokių programų  finansavimo įrankis, tačiau egzistuojančios taisyklės tokią formą praktiškai panaikina. Lizingas verslui patrauklus dėl to, kad tokiam finansavimui nereikalingas užstatas, sprendimai primami operatyviau ir lanksčiau nei paskolos suteikimo atveju. Deja, valstybės institucijos kol kas gana pasyviai reaguoja į siūlymus tokius įrankius įteisinti.

„Kad ir kaip būtų, atsižvelgiant į kredito institucijų likvidumą ir galimybes finansuoti tokius projektus nuosavais ištekliais, daugiau dėmesio būtų galima skirti portfelinių garantijų priemonių finansavimui, tačiau svarbu, kad prioritetai būtų nustatyti dar prieš tvirtinant žaidimo taisykles nustatančius dokumentus“, – pažymėjo S Kropas. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »