LBA: kredito įstaigų vaidmuo finansų inžinerijos programose turėtų būti didesnis

Publikuota: 2015 m. balandžio 23 d. ketvirtadienis

Lietuvos bankų asociacija ragina atsakingas institucijas numatyti reikšmingesnį kredito įstaigų vaidmenį finansuojant verslui skirtas finansų inžinerijos priemones. Asociacija atkreipia dėmesį, kad svarstant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planus, kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų finansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas bei bankų sistemos finansines galimybes.   

„Kredito įstaigos šiuo metu turi sukaupusios tiek lėšų ir patirties, kad būtų nuodėmė šiuo kapitalu nepasinaudoti racionalizuojant struktūrinių fondų lėšų panaudojimo verslui programas ir nukreipiant papildomas privataus sektoriaus lėšas Lietuvos ekonomikos finansavimui. Tuo tarpu kovo pabaigoje pristatytoje Verslo finansavimo 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis išankstinio vertinimo ataskaitoje matome, kad paskolų ir garantijų priemonių dalis iš esmės nesikeis. Tai nėra normalu, turint galvoje, kad tiesioginių subsidijų dalis neišvengiamai mažės, o rizikos kapitalo finansuojamų projektų grupė yra gana aiškiai apibrėžta, tačiau ribota. Būtų logiška, jei naujos taisyklės leistų esant reikalui didinti paskolų ir garantijų priemonių dalį, juolab, kad šis modelis panaudojant Struktūrinių fondų lėšas visiškai pasiteisino“, – sakė LBA prezidentas Stasys Kropas.

Pasak jo, praėjusio finansavimo laikotarpio patirtis rodo, kad finansų inžinerijos priemonės paskolų ir garantijų pavidalu buvo populiarios ir labai efektyviai panaudojamos, o pasiskolintos lėšos sėkmingai grąžinamos. Pagrindiniai verslo finansavimo modeliai buvo du – pusiau pasidalintos rizikos priemonė (FRSP), kurioje bankai finansuoja pusę reikalingos sumos ir portfelinių garantijų priemonė (FLPG), kai valstybė garantuoja 80 proc. paskolos sumos.

Be to, Europos Sąjungos šalyse lizingas plačiai naudojamas kaip tinkamas tokių programų  finansavimo įrankis, tačiau egzistuojančios taisyklės tokią formą praktiškai panaikina. Lizingas verslui patrauklus dėl to, kad tokiam finansavimui nereikalingas užstatas, sprendimai primami operatyviau ir lanksčiau nei paskolos suteikimo atveju. Deja, valstybės institucijos kol kas gana pasyviai reaguoja į siūlymus tokius įrankius įteisinti.

„Kad ir kaip būtų, atsižvelgiant į kredito institucijų likvidumą ir galimybes finansuoti tokius projektus nuosavais ištekliais, daugiau dėmesio būtų galima skirti portfelinių garantijų priemonių finansavimui, tačiau svarbu, kad prioritetai būtų nustatyti dar prieš tvirtinant žaidimo taisykles nustatančius dokumentus“, – pažymėjo S Kropas. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t. y. automatiškai perduodant registrus į VMI. skaityti »

Vilius Juzikis paskirtas į SEB banko valdybą

SEB banko Stebėtojų taryba banko valdybos nariu ir Verslo bankininkystės tarnybos direktoriumi paskyrė Vilių Juzikį. skaityti »

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Finansų ministro susitikime su EIB prezidentu – tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos

Finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje (Belgija) su Europos investicijų banko (EIB) prezidentu Werneriu Hoyeriu aptarė šio banko ir Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) Lietuvoje įgyvendinamus projektus bei tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. skaityti »

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. skaityti »

Įmonių darbuotojų kompetencijai didinti ir kvalifikacijai tobulinti – 10 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija skelbia pirmąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“. skaityti »

Vidutinis darbo užmokestis kils daugiau nei kainos

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. skaityti »

Vilniaus Lukiškių aikštėje nutarta pastatyti Vyčio paminklą

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. skaityti »

Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas kviečia teikti paraiškas trečiajam turui

Praėjusiais metais Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas (angl. Digital News Initiative Innovation Fund), iš 150 mln. eurų, skirtų paremti Europos naujienų industrijos inovacijomis pagrįstus projektus, skyrė 51 tūkst. eurų 252-iems ambicingiems skaitmeninės žiniasklaidos projektams 27-iose šalyse. skaityti »

Ūkio ministerijoje buvo diskutuojama apie atsakingo verslo principus

Ūkio ministerijoje trečiadienį vyko renginys „Atsakingo verslo praktiniai aspektai ir nacionaliniai koordinaciniai centrai“, kuriame buvo supažindinama su Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro ir kitų valstybių centrų veikla bei aptariama socialinė verslo atsakomybė Lietuvoje. skaityti »