LBA: kredito įstaigų vaidmuo finansų inžinerijos programose turėtų būti didesnis

Publikuota: 2015 m. balandžio 23 d. ketvirtadienis

Lietuvos bankų asociacija ragina atsakingas institucijas numatyti reikšmingesnį kredito įstaigų vaidmenį finansuojant verslui skirtas finansų inžinerijos priemones. Asociacija atkreipia dėmesį, kad svarstant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planus, kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų finansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas bei bankų sistemos finansines galimybes.   

„Kredito įstaigos šiuo metu turi sukaupusios tiek lėšų ir patirties, kad būtų nuodėmė šiuo kapitalu nepasinaudoti racionalizuojant struktūrinių fondų lėšų panaudojimo verslui programas ir nukreipiant papildomas privataus sektoriaus lėšas Lietuvos ekonomikos finansavimui. Tuo tarpu kovo pabaigoje pristatytoje Verslo finansavimo 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis išankstinio vertinimo ataskaitoje matome, kad paskolų ir garantijų priemonių dalis iš esmės nesikeis. Tai nėra normalu, turint galvoje, kad tiesioginių subsidijų dalis neišvengiamai mažės, o rizikos kapitalo finansuojamų projektų grupė yra gana aiškiai apibrėžta, tačiau ribota. Būtų logiška, jei naujos taisyklės leistų esant reikalui didinti paskolų ir garantijų priemonių dalį, juolab, kad šis modelis panaudojant Struktūrinių fondų lėšas visiškai pasiteisino“, – sakė LBA prezidentas Stasys Kropas.

Pasak jo, praėjusio finansavimo laikotarpio patirtis rodo, kad finansų inžinerijos priemonės paskolų ir garantijų pavidalu buvo populiarios ir labai efektyviai panaudojamos, o pasiskolintos lėšos sėkmingai grąžinamos. Pagrindiniai verslo finansavimo modeliai buvo du – pusiau pasidalintos rizikos priemonė (FRSP), kurioje bankai finansuoja pusę reikalingos sumos ir portfelinių garantijų priemonė (FLPG), kai valstybė garantuoja 80 proc. paskolos sumos.

Be to, Europos Sąjungos šalyse lizingas plačiai naudojamas kaip tinkamas tokių programų  finansavimo įrankis, tačiau egzistuojančios taisyklės tokią formą praktiškai panaikina. Lizingas verslui patrauklus dėl to, kad tokiam finansavimui nereikalingas užstatas, sprendimai primami operatyviau ir lanksčiau nei paskolos suteikimo atveju. Deja, valstybės institucijos kol kas gana pasyviai reaguoja į siūlymus tokius įrankius įteisinti.

„Kad ir kaip būtų, atsižvelgiant į kredito institucijų likvidumą ir galimybes finansuoti tokius projektus nuosavais ištekliais, daugiau dėmesio būtų galima skirti portfelinių garantijų priemonių finansavimui, tačiau svarbu, kad prioritetai būtų nustatyti dar prieš tvirtinant žaidimo taisykles nustatančius dokumentus“, – pažymėjo S Kropas. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Draudimo rinka šiemet toliau sparčiai didės dėl ne gyvybės draudimo plėtros

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. skaityti »

SEB tyrimas: gyventojai mažiau tiki pensijų sistema ir pensija ima rūpintis patys

SEB banko trečius metus iš eilės apskaičiuojamas Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis beveik nepakito. skaityti »

Lietuvos bankas pirmą kartą finansų rinkos dalyviams atskleidė savo patikrinimų planą

Kurdamas pažangią ir patrauklią finansų sektoriaus aplinką, Lietuvos bankas pirmą kartą informavo prižiūrimus bankus, draudimo įmones, elektronines pinigų įstaigas ir kitus finansų rinkos dalyvius apie šių metų planinių inspektavimų ir tyrimų terminus bei apimtį. skaityti »

Vilniaus meras kviečia vieną „Facebook” kūrėjų į Vilnių

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pakvietė vieną socialinio tinklo „Facebook” kūrėjų – Sheryl Sandberg – apsilankyti Vilniuje. skaityti »

Gyventojai jau gali naudotis ribotos kainos būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšeliu

Nuo vasario 1 d. gyventojai bankuose ir kredito unijose galės savanoriškai pasirinkti, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos būtų teikiamos už ribotą kainą. skaityti »

2017 metais „Hanner“ investuos 85 milijonus eurų

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ 2017 metais į NT projektų plėtrą investuos 85 mln. eurų. skaityti »

Lietuvos bankas kviečia dailininkus sukurti unikalią proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiams

Lietuvos bankas paskelbė konkursą sukurti 2 eurų proginės monetos, skirtos Baltijos valstybių 100-mečiams, grafinius projektus. skaityti »

Nacionalinis koordinacinis centras padės įgyvendinti EBPO rekomendacijas dėl atsakingo verslo

Ūkio ministerijoje pristatytas Lietuvos nacionalinis koordinacinis centras bei jo veikla įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Gaires daugiašalėms įmonėms, nustatančias atsakingo elgesio principus ir standartus. skaityti »

Lietuva pristatyta konferencijoje „World in 2017“ Stokholme

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė dalyvavo Švedijos sostinėje Stokholme vykusioje konferencijoje „World in 2017“, kurią verslo bendruomenės lyderiams kasmet rengia Dagens Industri kartu su britų žurnalu The Economist. skaityti »

Moterys linkusios blogiau vertinti šeimos finansinę padėtį nei vyrai

Vyrų ir moterų požiūris į daugelį dalykų dažnai skiriasi. Finansinės padėties vertinimas ir jo lemiami skolinimosi įpročiai – ne išimtis. skaityti »