Latvijos verslininkai jaučiasi mažiausiai saugūs, lietuviai ir estai – stabiliau

Publikuota: 2013 m. birželio 19 d. trečiadienis

„PZU Lietuva“ užsakymu Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad trijų valstybių verslininkų požiūris į savo pinigų saugumą, pavojus gyvybei bei sveikatos apsaugą labai smarkiai skiriasi. Mažiausiai saugūs jaučiasi Latvijos verslo atstovai, itin didelį užtikrintumą pademonstravo estai, o Lietuvos verslo atstovai jaučiasi kiek saugiau nei visa šalies visuomenė.

Lietuvoje verslininkai saugiausi dėl savo gyvybės (67 proc. atsakė, kad yra saugūs), mažiausiai saugūs – dėl finansų (54 proc.) ir sveikatos (55 proc.). Estijoje verslą kuriantys žmonės kur kas saugesni: labiausiai saugūs dėl sukaupto turto (86 proc.), mažiausiai – dėl finansų (75 proc. sakė esą saugūs). Latvijos verslo atstovų saugumo jausmas mažesnis beveik perpus negu Lietuvos ir Estijos kolegų: labiausiai kaimyninės šalies verslininkai nesaugūs dėl savo turto ir gyvybės (tik 28 proc. sakė esą saugūs), o didžiausią saugumą jaučia dėl finansų (41 proc.).

„Verslininkų saugumas Baltijos šalyse skiriasi labai stipriai ir kartais net paradoksaliai. Jei Lietuvoje ir Estijoje verslininkai labiausiai nerimauja dėl savo finansinės padėties, t.y. pinigų, tai Latvijoje pinigai kelia mažiausiai rūpesčių, o kur kas labiau nerimaujama dėl jau sukaupto turto išsaugojimo ir gyvybės. Be to, Estijos verslininkų saugumas yra labai stiprus ir rodo itin didelį verslo žmonių užtikrintumą, Lietuvoje verslininkai jaučiasi mažiau saugūs nei estai, tačiau šiek tiek stabiliau nei bendras šalies vidurkis. Na, o Latvijoje verslininkai jaučiasi kur kas nesaugiau net negu visa Latvijos visuomenė bendrai paėmus“, – teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jo manymu, tokie Baltijos šalių verslininkų saugumo skirtumai nulemti labai įvairių faktorių: ekonominės situacijos, valstybės požiūrio į verslininku ir sudaromų sąlygų verslui, teisėsaugos sistemos, korupcijos lygio ir t. t.

M. Jundulas atkreipė dėmesį, kad Estijos ir Latvijos verslo atstovų saugumo jausmas skiriasi dvigubai, ir tai rodo, kad Latvijoje verslą žmonės kuria kur kas atsargiau arba net ieško kitų rinkų. Neabejotinai tai atsiliepia bendrai ekonominei situacijai ir šalies augimui.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »