Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių. Tai skelbiama naujausiame Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) rizikų valdymo indekse. Nors JTO pavojingiausiomis gamtos stichijomis Lietuvoje įvardija potvynius ir sausrą, tačiau draudikai savo ruožtu pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia ir vasariniai škvalai, liūtys bei žaibai.

Draudimo bendrovės BTA vertinimu, įtakingos tarptautinės institucijos atkreipiamas dėmesys į gamtinių stichijų poveikį turėtų paskatinti gyventojus rimčiau žiūrėti į šias grėsmes, joms tinkamai pasiruošti ir teisingai reaguoti.

„Bendras Lietuvos rizikos indeksas pagal JTO 2017 metais yra 1,4 punkto. Saugiausia Baltijos šalyse yra Estija su 1 punkto rizikos valdymo indeksu, o rizikingiausia – Latvija su 1,7 punkto. Atmetus socialines, ekonomines bei institucines indekso sudedamąsias dalis, Lietuva tarp Baltijos valstybių taip pat užima vidurinę poziciją. Mūsų šalyje gamtos jėgų poveikis įvertintas 1,8, kai Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 2,3 ir 0,9. Neturėtume jaudintis labiau už latvius, tačiau ir neturėtume atsipalaiduoti taip, kaip galėtų estai“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.

Tarptautinio tyrimo metu kompleksiškai buvo vertinama situacija 191 pasaulio valstybėje. Reitinge pirmosios pozicijos atitenka pažeidžiamiausioms, didžiausią grėsmių įvertį turinčioms valstybėms, tuo tarpu Lietuva jame užima 175 vietą ir patenka į saugiausių valstybių 20-tuką.

JTO rizikų valdymo indekso viršuje atsidūrė karinių bei pilietinių konfliktų krečiamos, stichinių nelaimių alinamos šalys: Somalis, Pietų Sudanas, Sirija, Afganistanas, Centrinė Afrikos Respublika. Visapusiškai saugiausiomis įvardijamos Singapūras, Liuksemburgas, Suomija, Norvegija.

Tarp Lietuvos gamtinių grėsmių nėra regionui nebūdingų, riziką išauginančių cunamių ir ciklonų poveikio, o rizikingiausiais laikomi potvyniai, po to – sausros. Ekstremalios gamtinės sąlygos pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau pasitaiko dėl globalinio klimato atšilimo.

„Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, iš visų pasaulyje įvykstančių ir įvairaus masto nelaimes sukeliančių gamtinės kilmės ekstremaliųjų situacijų apie 90 proc. yra hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai. O 80 proc. visų gamtinės kilmės ekstremaliųjų situacijų Lietuvoje sukelia hidrometeorologiniai reiškiniai, dažniausiai – lietus. Tačiau turtui bei gyvybei pavojingesni yra jį lydintys reiškiniai – itin stiprūs vėjai, škvalai, žaibai“,  – teigia M. E. Goliančik.

Draudikų teigimu, statistiškai per škvalą dažniausiai nukenčia nekilnojamasis turtas, o nuo žaibų – technika.

„Dėl stipraus vėjo nuplėšiamos dailylentės ar stogo lakštai, apgadinama stogo danga ir dėl to lietaus vanduo prasiskverbia į pastato vidų, papildomai apgadindamas lubas, sienas, grindis, kitą kilnojamąjį turtą. Lietuvoje yra buvę atvejų, kad uraganinis vėjas nuo namų sugebėjo nuplėšti stogus. Tuo tarpu  dėl žaibo išlydžio didžiąją daugumą žalų sudaro technikos gedimai dėl įtampos svyravimų, retkarčiais žaibas pataiko į gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, vasarnamius bei kitą turtą, sukeldamas gaisrą“, – dažniausias žalas vardija M. E. Goliančik.

Specialistų teigimu, visuomenė nuolat informuojama apie tai, kaip saugotis patiems bei apsaugoti savo turtą, tačiau tam tikros smulkios detalės gali tapti lemtingomis.

„Tarkime, jei gerai žinome, kad perkūnijos metu, žaibuojant ir esant patalpoje būtina uždaryti langus, įvairias angas, laikytis atokiai nuo metalinių daiktų, retas žino, kad nerekomenduojama ir šukuotis ar glostyti naminių gyvūnų dėl galimos elektros iškrovos. Buitinę techniką, televizorių ar kompiuterį  apsaugosite išjungę juos iš elektros šaltinio“, – teigia M. E. Goliančik.

JTO rizikų valdymo indekse Europos žemyne kiek didesnė rizika priskiriama Pietų Europos bei Balkanų regiono šalims, kuriose svarbiausiais grėsmės faktoriais įvardijami stichiniai gamtiniai reiškiniai.

„Centrinę Italiją 2016-aisiais sukrėtę stiprūs žemės drebėjimai – gana akivaizdus, plačiai nuskambėjęs ir daug nuostolių padaręs tokios nelaimės pavyzdys. Tačiau latentinis, sunkiau pastebimas ir su klimato kaita siejamas dykumėjimo procesas, lydimas didelių sausrų atsiliepia ir Ispanijai, Graikijai, kitoms Pietų Europos šalims“, – grėsmių pobūdį vardija M. E. Goliančik.

BTA specialisto teigimu, Lietuvoje gamtinių stichijų mastas yra kur kas mažesnis, o joms tinkamai pasiruošiant, žalų būtų patiriama mažiau.  

Pagrindinės taisyklės, ruošiantis stichijai, yra sandarus langų, stoglangių, durų uždarymas, įvairių baldų, įrankių, kitų daiktų, kuriuos gali pakelti vėjas, sunešimas į vidų. Siaučiant stipriam vėjui, nerekomenduojama glaustis ar slėptis po medžiais, reikia laikytis atokiau elektros stulpų.