Lietuva užtikrino sklandų perėjimą į naująjį ES finansavimo periodą

Publikuota: 2015 m. vasario 19 d. ketvirtadienis

Lietuva paskirstė visas besibaigiančio 2007–2013 m. finansinio periodo lėšas ir pradėjo įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 m. periodo ES fondų veiksmų programos priemones.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžia, kad Lietuvai pavyko išvengti finansavimo „duobės“ ir užtikrinti sklandų perėjimą iš vienos septynmetės ES finansinio laikotarpio perspektyvos į kitą.

Vyriausybės pasitarime svarstytos ataskaitos, kurią pateikė Finansų ministerija,  duomenimis, 2014 m. pabaigoje pagal 2007–2013 m. ES  investicijų veiksmų programas buvo vykdomi ar baigti įgyvendinti 8 358 projektai, kurių  bendra vertė – 8,9 mlrd. eurų.

Projektams paskirstytos visos 2007–2013 m. veiksmų programose numatytos lėšos, o investuota ir pripažinta tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai – 87 %. Projektai turi būti baigti įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos.

Pernai metų pabaigoje Lietuva pagal lėšų panaudojimo spartą buvo antroji tarp ES valstybių. Projektams įgyvendinti vidutiniškai kasmet investuota apie 1,1 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų.

Finansavimas nestrigs

2015 m. projektams iš viso planuojama išmokėti 1,3 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų: 525 mln. eurų numatyta naujojo finansinio periodo projektams ir 797 mln. eurų − visiems 2007–2013 m. finansinės perspektyvos projektams pabaigti.

Daugelis ES šalių narių pirmaisiais trimis naujojo programavimo periodo metais gali susidurti su finansavimo trūkumu, kai lėšos pagal besibaigiantį periodą jau yra išmokėtos, o pagal naująjį dar neprasidėjo kvietimai, nesuderinti strateginiai dokumentai su Europos Komisija.

„ES fondai sudaro apie 80 proc. visų viešųjų investicijų, todėl nepertraukiamas šių investicijų užtikrinimas leis užtikrinti valstybei svarbių projektų finansavimo tęstinumą bei smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Daugiausia investuoti naujai prasidėjusio laikotarpio ES fondų lėšas 2015-aisiais planuojama transporto, aplinkosaugos, energetikos, užimtumo ir verslo skatinimo srityse. 2007–2013 m. laikotarpiu daugiausia investicijų teko infrastruktūros projektams.

Projektams atveriamos durys

Iki vasario pabaigos ministerijos turi parengti, suderinti su Finansų ministerija ir patvirtinti Veiksmų programos priemones, kurios bus įgyvendinamos šiemet, o iki 2015 m. pabaigos turi būti patvirtintos visos 2014–2020 m. laikotarpio veiksmų programos priemonės.

Šiuo metu yra patvirtintos ir (arba) su Finansų ministerija suderintos naujojo periodo priemonės už daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų, t.y. penktadalį 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansavimo lėšų.

Priemones patvirtinus, prieš paskelbiant kvietimus teikti paraiškas ar sudarant valstybės/regionų projektų sąrašus, projektų atrankos kriterijams turi pritarti ES investicijų stebėsenos komitetas.

Sausio mėnesį Ūkio ministerija paskelbė pirmuosius konkursinius naujojo 2014–2020 m. laikotarpio kvietimus verslui. Kvietimai teikti paraiškas skirti mažųjų ir vidutinių įmonių eksportui skatinti, planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui, taip pat regionų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Verslas gali naudotis ne tik subsidijų, bet ir tęstinėmis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip lengvatinės paskolos, garantijos, rizikos kapitalo fondai ir panašiai, kurios iš 2007–2013 m. laikotarpio dar veiks iki 2015 m. pabaigos, o po to bus finansuojamos 2014–2020 m. laikotarpio lėšomis. Pagal finansines priemones iki 2015 m. spalio 1 d. numatoma išduoti verslui daugiau nei 20 mln. eurų paskolų.

Šaltinis: finmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kas ketvirtas lietuvis 2016-aisiais skolinosi pinigų

Gyventojų įpročiai kinta, o vartojimo kreditai jau nebėra tabu. Tyrimas atskleidė, kad net 24 proc. lietuvių praėjusiais metais skolinosi pinigus įvairioms reikmėms patenkinti. skaityti »

Pasaulio turtingieji dar praturtėjo

„Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, pasaulio turtingųjų turtas išaugo 5,7 proc. skaityti »

Aptartos ekonomikos augimą ir finansų stabilumą užtikrinančios priemonės

Finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. skaityti »

Dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. skaityti »

Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. skaityti »

Pramonininkai finansų ministrui pateikė pasiūlymus, kaip didinti šalies konkurencingumą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Stasys Kropas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarė būdus didinti šalies ūkio konkurencingumą. skaityti »

Šūsnis popierinių liudijimų keis elektroniniai

Nuo sausio 2 d. vilniečiai daug paprasčiau ir greičiau tvarkys įvairius su dokumentais susijusius reikalus – nebereikės kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų. skaityti »

Apdovanoti geriausi 2016 metų Lietuvos robotų kūrėjai

Gruodžio 30 d. M. Mažvydo bibliotekoje buvo apdovanoti verslo ir mokslo atstovai už pasiekimus robotikos srityje pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Ūkio ministerija ir DELFI gruodžio mėn. vykdytą projektą „Aš, Robotas“. skaityti »

Plečiamas verslo finansavimo priemonių spektras

Nuo 2017 m. Ūkio ministerijai atsiras galimybė įgyvendinti naujas eksporto kredito ir faktoringo garantijų priemones. skaityti »

Populiarėja darbas komandiruočių principu

Statistika rodo, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. skaityti »