Lietuva užtikrino sklandų perėjimą į naująjį ES finansavimo periodą

Publikuota: 2015 m. vasario 19 d. ketvirtadienis

Lietuva paskirstė visas besibaigiančio 2007–2013 m. finansinio periodo lėšas ir pradėjo įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 m. periodo ES fondų veiksmų programos priemones.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžia, kad Lietuvai pavyko išvengti finansavimo „duobės“ ir užtikrinti sklandų perėjimą iš vienos septynmetės ES finansinio laikotarpio perspektyvos į kitą.

Vyriausybės pasitarime svarstytos ataskaitos, kurią pateikė Finansų ministerija,  duomenimis, 2014 m. pabaigoje pagal 2007–2013 m. ES  investicijų veiksmų programas buvo vykdomi ar baigti įgyvendinti 8 358 projektai, kurių  bendra vertė – 8,9 mlrd. eurų.

Projektams paskirstytos visos 2007–2013 m. veiksmų programose numatytos lėšos, o investuota ir pripažinta tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai – 87 %. Projektai turi būti baigti įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos.

Pernai metų pabaigoje Lietuva pagal lėšų panaudojimo spartą buvo antroji tarp ES valstybių. Projektams įgyvendinti vidutiniškai kasmet investuota apie 1,1 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų.

Finansavimas nestrigs

2015 m. projektams iš viso planuojama išmokėti 1,3 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų: 525 mln. eurų numatyta naujojo finansinio periodo projektams ir 797 mln. eurų − visiems 2007–2013 m. finansinės perspektyvos projektams pabaigti.

Daugelis ES šalių narių pirmaisiais trimis naujojo programavimo periodo metais gali susidurti su finansavimo trūkumu, kai lėšos pagal besibaigiantį periodą jau yra išmokėtos, o pagal naująjį dar neprasidėjo kvietimai, nesuderinti strateginiai dokumentai su Europos Komisija.

„ES fondai sudaro apie 80 proc. visų viešųjų investicijų, todėl nepertraukiamas šių investicijų užtikrinimas leis užtikrinti valstybei svarbių projektų finansavimo tęstinumą bei smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Daugiausia investuoti naujai prasidėjusio laikotarpio ES fondų lėšas 2015-aisiais planuojama transporto, aplinkosaugos, energetikos, užimtumo ir verslo skatinimo srityse. 2007–2013 m. laikotarpiu daugiausia investicijų teko infrastruktūros projektams.

Projektams atveriamos durys

Iki vasario pabaigos ministerijos turi parengti, suderinti su Finansų ministerija ir patvirtinti Veiksmų programos priemones, kurios bus įgyvendinamos šiemet, o iki 2015 m. pabaigos turi būti patvirtintos visos 2014–2020 m. laikotarpio veiksmų programos priemonės.

Šiuo metu yra patvirtintos ir (arba) su Finansų ministerija suderintos naujojo periodo priemonės už daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų, t.y. penktadalį 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansavimo lėšų.

Priemones patvirtinus, prieš paskelbiant kvietimus teikti paraiškas ar sudarant valstybės/regionų projektų sąrašus, projektų atrankos kriterijams turi pritarti ES investicijų stebėsenos komitetas.

Sausio mėnesį Ūkio ministerija paskelbė pirmuosius konkursinius naujojo 2014–2020 m. laikotarpio kvietimus verslui. Kvietimai teikti paraiškas skirti mažųjų ir vidutinių įmonių eksportui skatinti, planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui, taip pat regionų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Verslas gali naudotis ne tik subsidijų, bet ir tęstinėmis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip lengvatinės paskolos, garantijos, rizikos kapitalo fondai ir panašiai, kurios iš 2007–2013 m. laikotarpio dar veiks iki 2015 m. pabaigos, o po to bus finansuojamos 2014–2020 m. laikotarpio lėšomis. Pagal finansines priemones iki 2015 m. spalio 1 d. numatoma išduoti verslui daugiau nei 20 mln. eurų paskolų.

Šaltinis: finmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »