Lietuva užtikrino sklandų perėjimą į naująjį ES finansavimo periodą

Publikuota: 2015 m. vasario 19 d. ketvirtadienis

Lietuva paskirstė visas besibaigiančio 2007–2013 m. finansinio periodo lėšas ir pradėjo įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 m. periodo ES fondų veiksmų programos priemones.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžia, kad Lietuvai pavyko išvengti finansavimo „duobės“ ir užtikrinti sklandų perėjimą iš vienos septynmetės ES finansinio laikotarpio perspektyvos į kitą.

Vyriausybės pasitarime svarstytos ataskaitos, kurią pateikė Finansų ministerija,  duomenimis, 2014 m. pabaigoje pagal 2007–2013 m. ES  investicijų veiksmų programas buvo vykdomi ar baigti įgyvendinti 8 358 projektai, kurių  bendra vertė – 8,9 mlrd. eurų.

Projektams paskirstytos visos 2007–2013 m. veiksmų programose numatytos lėšos, o investuota ir pripažinta tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai – 87 %. Projektai turi būti baigti įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos.

Pernai metų pabaigoje Lietuva pagal lėšų panaudojimo spartą buvo antroji tarp ES valstybių. Projektams įgyvendinti vidutiniškai kasmet investuota apie 1,1 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų.

Finansavimas nestrigs

2015 m. projektams iš viso planuojama išmokėti 1,3 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų: 525 mln. eurų numatyta naujojo finansinio periodo projektams ir 797 mln. eurų − visiems 2007–2013 m. finansinės perspektyvos projektams pabaigti.

Daugelis ES šalių narių pirmaisiais trimis naujojo programavimo periodo metais gali susidurti su finansavimo trūkumu, kai lėšos pagal besibaigiantį periodą jau yra išmokėtos, o pagal naująjį dar neprasidėjo kvietimai, nesuderinti strateginiai dokumentai su Europos Komisija.

„ES fondai sudaro apie 80 proc. visų viešųjų investicijų, todėl nepertraukiamas šių investicijų užtikrinimas leis užtikrinti valstybei svarbių projektų finansavimo tęstinumą bei smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Daugiausia investuoti naujai prasidėjusio laikotarpio ES fondų lėšas 2015-aisiais planuojama transporto, aplinkosaugos, energetikos, užimtumo ir verslo skatinimo srityse. 2007–2013 m. laikotarpiu daugiausia investicijų teko infrastruktūros projektams.

Projektams atveriamos durys

Iki vasario pabaigos ministerijos turi parengti, suderinti su Finansų ministerija ir patvirtinti Veiksmų programos priemones, kurios bus įgyvendinamos šiemet, o iki 2015 m. pabaigos turi būti patvirtintos visos 2014–2020 m. laikotarpio veiksmų programos priemonės.

Šiuo metu yra patvirtintos ir (arba) su Finansų ministerija suderintos naujojo periodo priemonės už daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų, t.y. penktadalį 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansavimo lėšų.

Priemones patvirtinus, prieš paskelbiant kvietimus teikti paraiškas ar sudarant valstybės/regionų projektų sąrašus, projektų atrankos kriterijams turi pritarti ES investicijų stebėsenos komitetas.

Sausio mėnesį Ūkio ministerija paskelbė pirmuosius konkursinius naujojo 2014–2020 m. laikotarpio kvietimus verslui. Kvietimai teikti paraiškas skirti mažųjų ir vidutinių įmonių eksportui skatinti, planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui, taip pat regionų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Verslas gali naudotis ne tik subsidijų, bet ir tęstinėmis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip lengvatinės paskolos, garantijos, rizikos kapitalo fondai ir panašiai, kurios iš 2007–2013 m. laikotarpio dar veiks iki 2015 m. pabaigos, o po to bus finansuojamos 2014–2020 m. laikotarpio lėšomis. Pagal finansines priemones iki 2015 m. spalio 1 d. numatoma išduoti verslui daugiau nei 20 mln. eurų paskolų.

Šaltinis: finmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Investicijos su optimizmo ženklu: kokie verslai ir kaip plėsis?

Prieškrizinį lygį pasiekusios investicijos nenustos augti ir šiemet – investuoti į verslo plėtrą planuoja 74 proc. Lietuvoje veikiančių verslo įmonių. skaityti »

Lietuva pakilo pagal talentų konkurencingumo indeksą

Pagal talentų konkurencingumo indeksą, vertinantį šalių pastangas pritraukti talentų bei šalyje egzistuojančias kompetencijas, Lietuva pakilo per dvi pozicijas ir užima 33 vietą tarp 118 vertinamų šalių. skaityti »

Duomenų vizualizacija gali užkirsti kelią Zika virusui

Daugiau nei 36 tūkstančiai šeimų gali būti dėkingos mobiliųjų duomenų vizualizacijai, padėjusiai išsaugoti jų gyvybes. skaityti »

Lietuva išlieka inovatyviausia Baltijos šalis, bet dar turi kur pasitempti

Inovatyviausių pasaulio ekonomikų penkiasdešimtuke šiemet Lietuva užėmė 32 vietą ir aplenkė Latviją bei Estiją. skaityti »

Rekordinės „Knygų Kalėdos“ praturtino bibliotekas ir vaikų globos namus

Per Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą akciją „Knygų Kalėdos“ šalies bibliotekoms, globos namams ir vaikų dienos centrams šiais metais padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų. skaityti »

Vilniuje plečiama elektromobilių infrastruktūra

Vilnius sparčiai žengia į priekį, įsileisdamas vis daugiau naujovių – savivaldybė, matydama elektromobilių augimą mieste, nusprendė vilniečiams įrengti daugiau įkrovimo stotelių. skaityti »

Susitikime su Amerikos-Lietuvos verslo taryba - dėmesys Fintech sektoriaus plėtrai

Finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Lietuvoje viešinčiu Amerikos-Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu, su kuriuo diskutavo apie verslo ir investicijų perspektyvas. skaityti »

„Incoterms®“ sąvadui suėjo 80 metų

Tarptautinių taisyklių, pagal kurias tiksliai apibrėžiami prekybos terminai, sąvadas – Incoterms® – mini savo gyvavimo 80-metį. skaityti »

Kasos aparatų naudojimo naujovės: daugiau sąžiningos konkurencijos, mažiau administracinės naštos

Siekdama sumažinti administracinę naštą bei užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas visam verslui, Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui keisti kasos aparatų naudojimo tvarką. skaityti »

Pameistrystės plėtra Lietuvoje – be aiškios strategijos

Į profesinio mokymo sistemą Lietuvoje investuojami milijonai europinių pinigų, tačiau verslas pasigenda tikslingesnio būsimų darbuotojų ruošimo. skaityti »