Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). Nors lietuviai nori verslo, aktyviai jo link nežengia, nes situacija šalyje nėra palanki, teigia Kazimierio Simonavičiaus universiteto docentė, verslumo ekspertė dr. Austė Kiškienė.

Šiandien visame pasaulyje pristatyto AGER 2016 tyrimo duomenimis, lietuviai pozityviausiai iš Baltijos valstybių vertina verslumo ateitį šalyje – 43 proc. respondentų mano, kad per penkerius metus dirbančiųjų sau skaičius šalyje didės. Tai didesnis rezultatas negu Europos Sąjungos (35 proc.) ar pasaulio (39 proc.) vidurkiai. Latvijoje ir Estijoje šie skaičiai taip pat mažesni – atitinkamai 33 ir 36 proc.

Šiuos teigiamus skaičius papildo ir verslumo indekso AESI (angl. Amway Entrepreneurial Spirit Index) rodmenys, kur Lietuva užima aukštas pozicijas: ji kartu su Slovėnija dalinasi pirmąja-antrąja vietomis Europos Sąjungoje ir devintąja-dešimtąja pasaulyje. Tačiau dr. A. Kiškienė teigia, kad vien tik pozityvaus vertinimo ir teigiamų prognozių – neužtenka.

„AESI indeksas yra skaičiuojamas pagal tris skirtingus matmenis: žmogaus norą tapti verslininku, turimas galimybes pradėti verslą ir žmogaus atsparumą socialiniam spaudimui.  Lietuvoje aukštą AESI indeksą lemia pirmasis rodiklis – noras tapti verslininku (78 proc.). Tačiau savo turimas galimybes teigiamai vertina tik 42 proc. respondentų. Toks didelis skirtumas rodo, kad mes esame labiau noro, o ne realių veiksmų valstybė. Vien požiūrio neužtenka, nes jis nedaro nieko – nei skatina ekonomikos vystymąsi, nei sukuria darbo vietas. Čia ir yra didžiausia mūsų šalies problema – žmonės nori, bet neturi pakankamai galimybių pradėti verslą“, – sako dr. A. Kiškienė.

Baimės ieškoti klientų neturi

Šiemet į AGER 2016 tyrimą pirmą kartą įtrauktas klausimas, kaip respondentai jaustųsi, jeigu patys turėtų ieškoti ir pritraukti klientų dirbant sau. Šiuo klausimu lietuviai savimi neabejoja – net 75 proc. respondentų savimi pasitiki ir jaustųsi patogiai ieškodami naujų klientų. Pagal šį rezultatą Lietuva su Kolumbija dalinasi ketvirta-penkta vietomis pasaulyje.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lietuvių mentalitetas ir naujų klientų paieška – sunkiai suderinami dalykai. Mes niekada negarsėjome kaip ekstravertų tauta, žinanti kaip parduoti prekes ir bendrauti su klientais. Manau, kad tokį rezultatą lemia jaunimo atsakymai, nes šiandien jie visai kitaip supranta klientų paiešką. Pavyzdžiui, jeigu prieš 15 metų būtume uždavę tokį klausimą, žmonės asocijuotų klientų paiešką su tiesioginiais pardavimais. Labai retai kuris žmogus tikrai nori tokį darbą dirbti: skambinti nepažįstamiems žmonėms, prieiti gatvėje, siūlyti savo prekes ar paslaugas. Bet dabar mes suvokiame klientų paiešką kitaip – į ją įtraukiami socialiniai tinklai, masinės žiniasklaidos priemonės, reklama, bendruomenės. Tokiu atveju ta veikla tampa visai kitokia, ji tampa norima, siejama su kūrybingu, inovatyviu darbu“, – komentuoja dr. A. Kiškienė. 

Lietuvoje – nepakanka sąlygų verslui

KSU atstovė pabrėžia, kad Lietuvai didžiausia kliūtis, kuri užkerta kelią naujam verslui, – nesukuriama tinkama mokestinė aplinka ir per didelis biurokratinis aparatas. Anot docentės, lietuviai užstrigę pirmojoje verslo kūrimo stadijoje, iš kurios toliau niekur nejudama.

„Pagrindinės problemos yra susijusios su parama verslui: kaip žmonės gali prieiti prie finansų, kaip jie gali gauti finansavimą savo idėjai įgyvendinti dar ankstyvoje stadijoje. Taip pat su kokiais mokesčiais jie susiduria verslo pradžioje: juk šiandien dažna situacija, kada jaunas žmogus pradeda verslą ir suvokia, kad praktiškai dar nieko neuždirbus jau reikia mokėti mokesčius, atsiranda begalės administracinių kliūčių, daugybė ataskaitų ir priežiūros institucijų. Tokiais atvejais vien pozityvumo nebeužtenka. Jeigu turimas žmonių potencialas ir noras nebus išnaudotas sukuriant geresnes sąlygas, žmonės paprasčiausiai emigruos ir savo verslus kurs ten, kur jiems patogiau“, – sako KSU docentė.

Lietuva versliausia iš kaimynių

Nors tiek latviai (84 proc.), tiek estai (91 proc.) vertina verslumą panašiai teigiamai kiek lietuviai (82 proc.), jų paklausus apie realų norą ir galimybes kurti verslą – rezultatai išsiskiria. AESI verslumo indekso duomenimis, vertinant šimtabalėje sistemoje latviai (47) ir estai (44) užima žemesnes pozicijas nei lietuviai (59).

„Jeigu valstybėje yra didesni atlyginimai, mažesnis nedarbas, verslumas yra mažiau norimas. Vokietijoje, Austrijoje ar kitose gerovės valstybėse žmonės turi stabilius darbus, poreikis verslumui yra gerokai mažesnis. Verslas yra didelė atsakomybė, jis reikalauja daug įsitraukimo, todėl tikrai ne kiekvienas jo nori, kai jų šalyse ir taip garantuotas geras atlyginimas, puiki socialinė sistema ir kitos garantijos. Manau, kad būtent dėl šios priežasties, pavyzdžiui, Estijoje verslumo rodikliai nėra tokie aukšti kaip Lietuvoje“, – tendenciją komentuoja dr. A. Kiškienė.

AGER 2016 duomenimis, labiausiai savo verslą pradėti nori apklaustieji Meksikoje (93 proc.), Indijoje (92 proc.) ir Vietname (91 proc.). Mažiausią norą išreiškė respondentai Lenkijoje (27 proc.), Kroatijoje (27 proc.), Vokietijoje (31 proc.) ir Austrijoje (31 proc.).

„Trečiojo pasaulio šalyse, kuriose ekonomika auga ypatingai sparčiai, verslumas yra grįstas poreikiu išgyventi. Ten socialinė sistema beveik neegzistuoja, sveikatos apsauga neprieinama, todėl verslumas tampa vieninteliu keliu užsidirbti pačiam. Kai mes kalbame apie Europą, mes dažnai kalbame apie kitokį verslumą, apie inovacijomis ir idėjomis grįstą verslumą. Manau, kad verslumas Lietuvoje vis labiau yra grįstas inovacijomis, o ne poreikiu išgyventi“, – teigia dr. A. Kiškienė.

2016 m. pasaulinį AGER verslumo tyrimą atliko viena pirmaujančių tiesioginės prekybos įmonių pasaulyje „Amway“ kartu su Prof. Dr. Isabell M. Welpe, Vadybos mokyklos prie TUM (Miunchenas, Vokietija) Strategijos ir organizavimo katedros pirmininke. Tyrimas vykdytas nuo balandžio iki birželio, jo metu apklausta beveik 51 000 respondentų iš 45 pasaulio šalių, tarp kurių trečius metus patenka ir Lietuva.