Lietuvoje knygų neskaitančių žmonių skaičius sumažėjo 12 proc.

Publikuota: 2013 m. balandžio 25 d. ketvirtadienis

Per praėjusius metus visai knygų neskaitančių žmonių Lietuvoje sumažėjo 12 proc. Be to, suaugusieji mūsų šalyje skaitymui skyrė 37 proc. daugiau laiko, t. y. vidutiniškai 23 min. per dieną, o vaikai – 41 proc. daugiau, t. y. 31 min. Tai parodė didžiausios Baltijos valstybėse knygų leidybos grupės „Alma littera“ inicijuota gyventojų apklausa. Toks skaitymo įpročių tyrimas buvo atliktas ir pernai. Tuomet, siekiant padidinti lietuvių skaitymo rodiklius, pradėtas pirmasis „Alma littera“ vizijos „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ įgyvendinimo žingsnis – projektas „Augu skaitydamas“.

„Labai džiaugiamės po metų galėdami sakyti, kad lietuviai skaitymui skiria daugiau laiko. Žinoma, tai lėmė ne tik mūsų pastangos, bet ir daugelis kitų sumanymų bei projektų, kurie skatina žmones skaityti. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pradėta akcija „Knygų Kalėdos“ ir kitos iniciatyvos. Džiugu, kad tokie projektai sulaukia vis daugiau visuomenės palaikymo ir skaitymas Lietuvoje tampa vis populiaresnis“, – teigia Danguolė Viliūnienė, leidyklos „Alma littera“ direktorė. 

Tačiau minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad 4 iš 10 suaugusių gyventojų vis dar visai neskaito. O ketvirtadalis jų, kaip ir pernai, skaitymui skiria iki 3 val. per savaitę.

Siekiant tėvams padėti nuo mažens formuoti vaikų skaitymo įpročius, pernai pavasarį inicijuotas projektas „Augu skaitydamas“, kuriuo pradėta įgyvendinti vizija „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“.

„Pernai išsikėlėme tikslą – tapti daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Tada sakėme, kad užtektų, jog kiekvienas gyventojas skaitymui skirtų bent 5 minutėmis daugiau laiko per dieną. Dabar matome, kad šis rodiklis per metus šoktelėjo sparčiau. Kita vertus, nuo kitų europiečių vis dar atsiliekame. Net kaimynai latviai už mus skaito aktyviau, o Europoje pirmaujantys suomiai skaitymui skiria 46 minutes kasdien. Tad stiebtis dar tikrai turime kur“, – teigia D. Viliūnienė.

Ji priduria, kad ryškėja tendencija, jog ne tik suaugusieji Lietuvoje patys daugiau laiko skiria knygoms, bet ir  skaito savo vaikams arba daro tai kartu su jais. Tyrimas parodė, kad per metus Lietuvoje 11 proc. sumažėjo visiškai neskaitančių vaikų skaičius. Dažniausiai per savaitę vaikai skaito 3-5 val., kai pernai šis rodiklis siekė iki 3 val.

Kita vertus, vis dar neskaito ketvirtadalis vaikų, nepaisant to, kad didžioji dauguma tėvų teigia, jog namuose turi vaikiškų knygų. Vaikai per dieną skaitymui per praėjusius metus skyrė 41 proc. daugiau laiko, t. y. 31 min. Tyrimas taip pat atskleidė, kad vaikų skaitymo įpročiams didelę įtaką turi tėvų išsilavinimas ir žinios. Nė vienos knygos per pusmetį dažniausiai neskaitė tėvų, turinčių vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, vaikai. Tuo tarpu daugiausiai skaitė aukštąjį išsilavinimą įgijusių tėvų vaikai.

Vaikų skaitymui skatinti skirtas projektas „Augu skaitydamas“ bus tęsiamas ir šiemet. Pernai jis apėmė pačias įvairiausias priemones – nuo skaitymų viešose erdvėse su žinomais žmonėmis iki projekto televizijoje. Šiemet vaikams ir toliau bus nemokamai dalijami Knygų medžiai – perskaitę knygas vaikai bus kviečiami ant šių medžių klijuoti lapelius su jų pavadinimais.

Taip pat pradinėms mokykloms, bibliotekoms ir knygynams bus nemokamai siunčiami specialūs lavinamieji, su knygomis susiję „Augu skaitydamas“ žaidimai. Vaikai bus kviečiami burti komandas ir dalyvauti žaidimuose. Taip pat bus surengtas Vaikų knygų mėnuo, uoliausių skaitytojų rinkimai ir apdovanojimai. Daugiau informacijos ir naujausias žinias galima rasti projekto „Facebook“ puslapyje www.facebook.com/Auguskaitydamas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »