Lietuvos bankas siūlo didinti gyvybės draudimo rinkos skaidrumą ir vartotojų interesų apsaugą

Publikuota: 2016 m. vasario 29 d. pirmadienis

Gyvybės draudimo įmonės turi būti įstatymu įpareigotos aiškiau atskleisti informaciją apie taikomus mokesčius, galimus interesų konfliktus, palengvinti galimybes vartotojams nutraukti sutartis ar keisti paslaugos teikėją. Šie ir kiti skaidrumą, konkurenciją ir vartotojų apsaugą didinantys pakeitimai numatyti Lietuvos banko parengtame Draudimo įstatymo pakeitimų projekte, kuris pateiktas Finansų ministerijai.

„Siekiame esminių permainų kaupiamojo ir investicinio gyvybės draudimo srityje, kurioje aptikome rimtų skaidrumo ir nepakankamos vartotojų apsaugos problemų. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, padidėtų draudimo įmonių atsakomybė, būtų uždrausta imti mokesčius už paslaugas, kurių iš esmės draudimo įmonės neteikia, o vartotojai aiškiai matytų visus sumokamus mokesčius“, – sako Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Svarbiausi siūlomi pakeitimai

1. Uždrausti turto valdymo mokesčio ėmimą, jei gyvybės draudimo įmonės realiai neteikia turto valdymo paslaugos. Dažnais atvejais draudikai investicinio gyvybės draudimo klientų turto ir jiems tenkančios rizikos nevaldo, o apsiriboja tik profesionaliųjų valdytojų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos investuojamos klientų lėšos, parinkimu.

2. Įpareigoti draudiką, prieš sudarant gyvybės kaupiamojo draudimo sutartį, vartotojui pateikti informaciją apie visus draudimo sutarties mokesčius ir infliacijos poveikį iliustruojantį pavyzdį. Lietuvos banko atliktas tyrimas parodė, kad lėšų, periodiškai investuotų įsigyjant investicinio gyvybės draudimo produktą, grąža (neatsižvelgiant į valstybės mokesčių lengvatą) daugeliu atveju, net ir kaupiant ilgą laikotarpį, yra neigiama arba neviršijanti vidutinės ilgalaikės infliacijos lygio. Tai reiškia, kad dažnai vienintelė paskata vartotojui investuoti pagal tokią sutartį yra ne draudimo įmonės investicinės veiklos rezultatas, o mokesčių lengvata.

3. Nustatyti terminą, per kurį draudimo įmonė turės lygiomis dalimis išdėstyti ir iš vartotojų įmokų galės išskaičiuoti su gyvybės kaupiamojo draudimo sutarties sudarymu susijusias sąnaudas. Toks terminas neturėtų būti trumpesnis nei treji metai. Šiuo metu dažnu atveju dėl iškart sumokamų komisinių draudimo tarpininkams sąnaudos išskaičiuojamos per pirmus dvejus metus. Tokiu atveju mažesnė vartotojo įmokų dalis skiriama investicijoms, o nutraukus sutartį, vartotojas dėl šių nepadengtų sąnaudų neatgauna arba atgauna mažą dalį sukaupto investicinio kapitalo.

4. Nustatyti reikalavimą, kad vartotojui nutraukiant sutartį, draudimo įmonė iš vartotojui mokamos išperkamosios sumos negalėtų atskaityti jokių kitų mokesčių, išskyrus draudimo sutarties nutraukimo mokestį. Jo dydį siūloma apriboti iki 2 % sukaupto kapitalo vertės, bet ne daugiau kaip 50 eurų. Šiuo metu ypač dideli draudimo sutarties nutraukimo mokesčiai vartotojus „užrakina“ ir panaikina bet kokias paskatas svarstyti efektyvesnes investavimo alternatyvas.

5. Nustatyti, kad visa draudimo rinkos dalyvių esamiems ir potencialiems klientams teikiama informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o reklaminio pobūdžio informacija – dar ir aiškiai atpažįstama. Šis reikalavimas leis esamiems ar būsimiems klientams gauti objektyvią informaciją apie paslaugą ir atitinkamai priimti racionalesnį sprendimą dėl jos.

Minėti įstatymo pakeitimai parengti Lietuvos banko atliktais tyrimais identifikavus draudimo rinkos problemas, viešai diskusijai pasiūlius jų sprendimo būdus ir atsižvelgus į viešos diskusijos metu draudimo rinkos dalyvių ir kitų suinteresuotųjų asmenų pateiktas pastabas bei pasiūlymus. Lietuvos bankas parengtą Draudimo įstatymo pakeitimų projektą perdavė Finansų ministerijai. Pakeitimus suderinus su institucijomis ir visuomene, jie bus teikiami priimti įstatymų leidėjui.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »