Nobelio komitetas praneša, kad šių metų Nobelio premija už laimėjimus fizikos srityje buvo paskirta Belgijos mokslininkui Francois Englertui ir Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančio masės egzistavimą, atradimą.

Švedijos karališkoji mokslų akademija skyrė šią premiją už „teorinį atradimą mechanizmo, kuris prisideda prie mūsų supratimo apie subatominių dalelių masės prigimtį, kas neseniai buvo patvirtinta, atradus išpranašautą elementariąją dalelę“.

Mokslininkų teorijos buvo patvirtintos praėjusiais metais, atradus Higso bozoną netoli Ženevos įsikūrusioje laboratorijoje, pridūrė akademija.

Akademija premijos laureatus išrenka balsų dauguma pranešimo paskelbimo dieną.

Itin sunkiai aptinkamas bozonas buvo teoriškai aprašytas P. Higgso 1964 metais, keliant prielaidą, kad dėl šių dalelių medžiaga įgijo masę, vėstant Visatai po Didžiojo sprogimo.

F. Englertas ir P. Higgsas įsivaizdavo, kad bozonai priverčia kitas subatomines daleles sulėtėti, sukibti ir suformuoti atomus.

Remdamiesi P. Higgso, F. Englerto ir kitų tyrėjų teorijomis šimtai mokslininkų ilgiau nei trejus metus atkakliai mėgino patvirtinti arba paneigti tokių bozonų egzistavimą, atlikdami eksperimentus Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didžiuoju hadronų greitintuvu (Large Hadron Collider, LHC).

Pernai liepos 4-ąją fizikai paskelbė atradę elementariąją dalelę, „atitinkančią ilgai ieškotą Higso bozoną“.

Kad ši dalelė būtų atrasta, prireikė suburti tūkstančių mokslininkų komandą ir sukaupti milžinišką kiekį duomenų, gaunamų tiriant didžiuliu greičiu skriejančių protonų susidūrimus Didžiajame hadronų greitintuve, kuriame įmanoma akimirkai sukurti sąlygas, artimas egzistavusioms 1–2 trilijonines sekundės dalis po Didžiojo sprogimo.

Šis galingiausias pasaulyje greitintuvas, kainavęs 10 mlrd. JAV dolerių, yra įrengtas giliai po žeme 27 kilometrų ilgio žiediniame tunelyje abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos.

Higso bozonai užfiksuojami tik per vieną iš maždaug trilijono susidūrimų, o CERN prireikė laiko, kol buvo patvirtinta, jog naujai atrastos dalelės savybės iš tikrųjų atitinka teoriškai aprašyto Higso bozono charakteristikas ir kad ji nėra kitos dalelės atmaina.

F. Englertas ir P.Higgsas pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,17 mln. litų) piniginį prizą. Nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už kvantinės fizikos tyrimus, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams, atiteko prancūzui Serge'ui Haroche'ui ir amerikiečiui Davidui Winelandui.