Nobelio fizikos premija skirta F. Englertui ir P. Higgsui už Higso bozono atradimą

Publikuota: 2013 m. spalio 9 d. trečiadienis

Nobelio komitetas praneša, kad šių metų Nobelio premija už laimėjimus fizikos srityje buvo paskirta Belgijos mokslininkui Francois Englertui ir Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančio masės egzistavimą, atradimą.

Švedijos karališkoji mokslų akademija skyrė šią premiją už „teorinį atradimą mechanizmo, kuris prisideda prie mūsų supratimo apie subatominių dalelių masės prigimtį, kas neseniai buvo patvirtinta, atradus išpranašautą elementariąją dalelę“.

Mokslininkų teorijos buvo patvirtintos praėjusiais metais, atradus Higso bozoną netoli Ženevos įsikūrusioje laboratorijoje, pridūrė akademija.

Akademija premijos laureatus išrenka balsų dauguma pranešimo paskelbimo dieną.

Itin sunkiai aptinkamas bozonas buvo teoriškai aprašytas P. Higgso 1964 metais, keliant prielaidą, kad dėl šių dalelių medžiaga įgijo masę, vėstant Visatai po Didžiojo sprogimo.

F. Englertas ir P. Higgsas įsivaizdavo, kad bozonai priverčia kitas subatomines daleles sulėtėti, sukibti ir suformuoti atomus.

Remdamiesi P. Higgso, F. Englerto ir kitų tyrėjų teorijomis šimtai mokslininkų ilgiau nei trejus metus atkakliai mėgino patvirtinti arba paneigti tokių bozonų egzistavimą, atlikdami eksperimentus Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didžiuoju hadronų greitintuvu (Large Hadron Collider, LHC).

Pernai liepos 4-ąją fizikai paskelbė atradę elementariąją dalelę, „atitinkančią ilgai ieškotą Higso bozoną“.

Kad ši dalelė būtų atrasta, prireikė suburti tūkstančių mokslininkų komandą ir sukaupti milžinišką kiekį duomenų, gaunamų tiriant didžiuliu greičiu skriejančių protonų susidūrimus Didžiajame hadronų greitintuve, kuriame įmanoma akimirkai sukurti sąlygas, artimas egzistavusioms 1–2 trilijonines sekundės dalis po Didžiojo sprogimo.

Šis galingiausias pasaulyje greitintuvas, kainavęs 10 mlrd. JAV dolerių, yra įrengtas giliai po žeme 27 kilometrų ilgio žiediniame tunelyje abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos.

Higso bozonai užfiksuojami tik per vieną iš maždaug trilijono susidūrimų, o CERN prireikė laiko, kol buvo patvirtinta, jog naujai atrastos dalelės savybės iš tikrųjų atitinka teoriškai aprašyto Higso bozono charakteristikas ir kad ji nėra kitos dalelės atmaina.

F. Englertas ir P.Higgsas pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,17 mln. litų) piniginį prizą. Nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už kvantinės fizikos tyrimus, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams, atiteko prancūzui Serge'ui Haroche'ui ir amerikiečiui Davidui Winelandui.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Mokslininkai teigia atradę Higso bozoną atitinkančią dalelę

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkai teigia atradę naują dalelę, atitinkančią Higso bozoną. skaityti »

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »