„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Publikuota: 2017 m. birželio 9 d. penktadienis

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas.* 80 % Lietuvos gyventojų turi atsidėję santaupų, o, praradę darbą, 49 % lietuvių galėtų padengti savo išlaidas bent tris mėnesius.

Galima palyginti, kad santaupų ateičiai turi 76 % apklaustų Estijos ir 68 % Latvijos gyventojų. Tris mėnesius ar ilgiau netekę pajamų išgyventų 43 % Estijos ir 44 % Latvijos gyventojų.

„Tyrimas rodo, kad finansinis stabilumas yra viena svarbiausių vertybių lietuviui. Net 92 % tyrimo dalyvių Lietuvoje sakė, kad taupyti yra svarbu. Latvijoje ir Estijoje ši dalis buvo 7–8 % mažesnė. Įdomu ir tai, kad 56 % lietuvių, paklaustų, kaip išleistų netikėtai loterijoje laimėtus 10 tūkst. eurų, atsakė, kad juos taupytų. Toks požiūris turi įtakos ir asmeniniams finansams: nors, pavyzdžiui, Estijoje vidutinės gyventojų pajamos yra didesnės, Lietuvoje daugiau lietuvių yra sukaupę santaupų ateičiai“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Nordea“ taupymo produktų vadovas Viktoras Ivanovas.

Tiesa, kitaip nei kaimyninių Baltijos valstybių gyventojai, taupydami ateičiai lietuviai labiau mėgsta konkretumą, jie rečiau nei estai ir latviai taupo finansiniam stabilumui, o dažniau turėdami konkretų tikslą: būsto, automobilio įsigijimą, vaikų mokslą, svajonės, pavyzdžiui, egzotinės kelionės, įgyvendinimą.

Kaip pastebi „Nordea“ taupymo produktų vadovas V. Ivanovas, skirtingas Baltijos šalių gyventojų požiūris į asmeninius finansus matomas ir renkantis taupymo įrankius. Lietuviai kur kas dažniau nei latviai ar estai santaupas laiko grynaisiais pinigais arba investuoja į gyvybės draudimą ar trečiosios pakopos pensijų fondus.

„35 % Lietuvos gyventojų santaupas laiko grynaisiais pinigais, o Latvijoje ir Estijoje ši dalis sudaro 25 %. Tai gali lemti ir didesnė šešėlinės ekonomikos dalis, ir iš užsienyje gyvenančių giminaičių atsiunčiamų pinigų sumos. Kita vertus, daugiau lietuvių investuoja į gyvybės draudimo arba pensijų fondus, o investavimą į vertybinius popierius renkasi 10 % Lietuvos gyventojų“, – sako V. Ivanovas.

Lietuviai, palyginti su latviais ir estais, turi tvirtesnę susiformavusią nuomonę apie investavimą – 40 % tyrimo dalyvių tai laiko rizikingu, labiau profesionalams skirtu užsiėmimu, 35 % mano, kad investavimas yra nesudėtingas būdas apsaugoti savo santaupas ir ilgalaikėje perspektyvoje jas padidinti. O Latvijoje ir Estijoje apie 40 % apklaustųjų sako nieko nežinantys apie finansinius instrumentus.

„Tyrimas taip pat parodė, kad taupymo ir investavimo poreikis Lietuvoje ateityje tik augs. Neatsižvelgiant į pasaulinės ekonomikos nestabilumą, 62 % respondentų Lietuvoje tiki, kad per artimiausius penkerius metus jų pajamos didės. Tad turėsime skirti dar daugiau dėmesio klientams konsultuoti taupymo ir investavimo klausimais“, – sako „Nordea“ taupymo produktų vadovas.

Kai kurie „Nordea“ tyrimo rezultatai Baltijos šalyse

61 % apklaustųjų įsitikinę, kad per artimiausius penkerius metus jų pajamos didės.

27 % gyventojų, praradę pajamas, nebegalėtų apmokėti sąskaitų.

37 % mano, kad investavimas yra rizikingas ir skirtas profesionalams.

25 % neturi jokių santaupų.

24 % apklaustųjų, praradę pajamas, išgyventų daugiau nei šešis mėnesius.

55 % patiki bankams valdyti savo investicijas.

73 % tiki, kad taupyti verta dėl finansinio stabilumo.

53 %, priimdami sprendimus dėl finansų ir investicijų, pasitiki neprofesionaliai parengtais šaltiniais.

92 % neturi arba turi mažai žinių apie investavimą.

28 % laiko santaupas grynaisiais pinigais.

* Internetinę apklausą atliko UAB „Omnicom Media Group“ pagal „European Society for Opinion and Market Research“ (ESOMAR; www.esomar.org) standartus. Apklausa vykdyta 2017 m. balandį, dalyvavo 2 293 respondentai visose Baltijos šalyse. Respondentų amžius – 18–65 metai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje gyvenantys vaikai yra laimingi

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ta proga – informacija apie tai, kaip vaikai jaučiasi gyvendami Lietuvoje. skaityti »

Vilniečiai myli savo miestą ir vertina pokyčius

Beveik 90 proc. vilniečių sako, kad Vilnius yra puikus miestas gyventi ir tik su sostine sieja savo ateitį. skaityti »

Londone vyko Europos nacionalinių bibliotekų vadovų konferencija

Gegužės 15–16 dienomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje (angl. British Library) dalyvavo 31-ajame Europos nacionalinių bibliotekų vadovų susitikime (angl. The Conference of European National Librarians, CENL). skaityti »

Profesorius Benediktas Juodka tapo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu

Lietuvos darbdavių konfederacijai (LDK) vadovaus buvęs Vilniaus universiteto rektorius, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narys, profesorius Benediktas Juodka. skaityti »

„Barclays“ atidarė finansinių paslaugų centrą Londone

Didžiosios Britanijos bankas „Barclays“ atidarė naują finansinių paslaugų centrą Londone, kuris jungia vietinius bankus, technologines bendroves ir 40 pradedančiųjų finansų įstaigų. skaityti »

Krašto apsaugos viceministras su NATO institucijų atstovais aptarė kibernetinio saugumo klausimus

Balandžio 25-26 d. LR krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza Europos Komisijos viceprezidento Andrus Ansip kvietimu Briuselyje su Europos Sąjungos atstovais aptarė kibernetinio saugumo klausimus. skaityti »

Daugiausia pinigų išleidžiama maistui ir saldumynams

Maistui ir saldumynams – štai kam, vaikų ir jų tėvų nuomone, jų šeimos nariai išleidžia daugiausia pinigų. skaityti »

Lietuvos pramonininkų konfederacija vertina Vyriausybės ketinimą pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Premjeras Saulius Skvernelis pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą, kurioje didelis dėmesys skiriamas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. skaityti »

Kultūros ministrė: „Bibliotekos dar plačiau atvers duris neįgaliesiems“

Kultūros ministerija, siekdama dar plačiau atverti duris skaitytojams, turintiems negalią, skyrė papildomą finansavimą penkių apskričių bibliotekoms ir Lietuvos aklųjų bibliotekai. Kultūros ministerija tam paskyrė beveik 100 tūkst. Eurų. skaityti »

Premjeras S. Skvernelis apdovanojo geriausias šalies eksporto įmones

Kovo 30 d. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis „Lietuvos eksporto prizu“ apdovanojo labiausiai prie šalies ūkio augimo ir eksporto rodiklių gerinimo praėjusiais metais prisidėjusias Lietuvos įmones bei jų vadovus. skaityti »