Paminėjus YIVO 90-metį, Nacionalinė biblioteka tęsia žydų kultūros paveldo tyrimus ir sklaidą

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 23 d. trečiadienis

YIVO žydų mokslo tyrimų institutas buvo įsteigtas Vilniuje 1925 m. Jo įkūrėjai – iškilūs to meto Lietuvos ir Europos intelektualai – Maksas Vainraichas, Zalmenas Reizenas, Zeligas Kalmanovičius, Cemachas Šabadas, garbės steigėjai buvo Albertas Einšteinas ir Sigmundas Freudas. YIVO steigėjai nenuilsdami rinko dokumentus ir archyvinius įrašus apie žydų bendruomenių veiklą visoje Rytų Europoje: kaupė žydų folklorą, memuarus, knygas ir periodinę spaudą, žydų bendruomenės dokumentus, meno objektus. 1942 m. YIVO savo veiklą iš Vilniaus perkėlė į Niujorką. Po II Pasaulinio karo dalis Europoje išsaugotos medžiagos buvo perkelta į naują būstinę Niujorke, ten esančią kolekciją šiuo metu sudaro daugiau nei 385 000 knygų ir periodinių leidinių bei 24 milijonai dokumentų, fotografijų ir garso bei vaizdo įrašų.

Dalis reikšmingos medžiagos saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Ši biblioteka yra 2015 m. pradėto įgyvendinti „YIVO Vilnius“ projekto partnerė. Dalyvaudama įgyvendindant projektą ir prisidėdama prie žydų spaudos palikimo tyrinėjimų bei judaikos paveldo sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje, Nacionalinės biblioteka prisidėjo prie YIVO 90-mečio sukakties paminėjimo.

Rugsėjo 20 dieną Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „YIVO: nuo Jidiš akademijos Vilniuje iki pasaulinės institucijos“. Viena šio renginio partnerių – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Konferencijos metu YIVO vykdantysis direktorius Jonathanas Brentas, garsūs Lietuvos, JAV ir Izraelio mokslininkai pristatė pranešimus apie YIVO istoriją ir ateities perspektyvas, supažindino su instituto įkūrimo ir veiklos politiniu, socialiniu bei kultūriniu kontekstu ir projektu, kurio tikslas – sukurti išsamią skaitmeninę su Rytų Europos žydų civilizacija susijusią kolekciją. Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sveikinimo kalboje Žydų mokslinių tyrimų instituto 90-ųjų metinių proga pabrėžė YIVO ir litvakų indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą bei visuomenės gyvenimą ir padėkojo šio instituto amžininkei Esfir Bramson-Alpernienei už reikšmingą, kilnų ir kruopštų judaikos tvarkymą ir propagavimą, pradėtą daugiau nei prieš du dešimtmečius, bei glaudžius ryšius su Niujorke veikiančiu YIVO institutu.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir Nacionalinės bibliotekos judaikos tyrėjos dr. Lara Lempertienė ir Kristina Dūdaitė. L. Lempertienė pranešime „Praeities mozaikos surinkimas: Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimo pėdsakai išlikusiuose dokumentuose“ supažindino su projekto „YIVO Vilnius“, vykdomo YIVO instituto Niujorke ir jo partnerių Lietuvoje – Nacionalinės bibliotekos bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo, – vizija, tikslais, pristatė konkrečių knygų, saugomų Nacionalinėje bibliotekoje, pavyzdžius. K. Dūdaitė konferencijos dalyvius pranešimu „Pasižvalgymas po YIVO knygų kolekcijos likučius: pažinimo klausimas“ pakvietė supažindinti su Nacionalinės bibliotekos turimais judaikos fondais, akcentuodama, kad vienas iš projekto tikslų – paskatinti tyrinėti judaikos rinkinių istoriją, sudarant galimybę praplėsti žinias ir supratimą apie šią unikalią kolekciją.

Rugsėjo 22 dieną YIVO žydų mokslo tyrimų instituto atstovės – darbuotojos Roberta Newman, Lyudmila Sholokhova ir projekto „YIVO Vilnius“ vadovė Sarah Ponichtera – lankėsi Nacionalinėje bibliotekoje ir susitiko su šios bibliotekos ir „YIVO Vilnius“ vadovais. Buvo aptarti svarbūs projekto vykdymo klausimai, įvertinti pasiekti rezultatai. Nacionalinės bibliotekos II rūmuose atidaryta paroda „Nacionalinėje bibliotekoje saugomi YIVO dokumentai – vilnietiško laikotarpio palikimas“, kurioje pristatyta nedidelė su YIVO institutu susijusių leidinių ir dokumentų, saugomų bibliotekoje, dalis.

 

Šaltinis: lnb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kas ketvirtas lietuvis 2016-aisiais skolinosi pinigų

Gyventojų įpročiai kinta, o vartojimo kreditai jau nebėra tabu. Tyrimas atskleidė, kad net 24 proc. lietuvių praėjusiais metais skolinosi pinigus įvairioms reikmėms patenkinti. skaityti »

Pasaulio turtingieji dar praturtėjo

„Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, pasaulio turtingųjų turtas išaugo 5,7 proc. skaityti »

Aptartos ekonomikos augimą ir finansų stabilumą užtikrinančios priemonės

Finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. skaityti »

Dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. skaityti »

Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. skaityti »

Pramonininkai finansų ministrui pateikė pasiūlymus, kaip didinti šalies konkurencingumą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Stasys Kropas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarė būdus didinti šalies ūkio konkurencingumą. skaityti »

Šūsnis popierinių liudijimų keis elektroniniai

Nuo sausio 2 d. vilniečiai daug paprasčiau ir greičiau tvarkys įvairius su dokumentais susijusius reikalus – nebereikės kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų. skaityti »

Apdovanoti geriausi 2016 metų Lietuvos robotų kūrėjai

Gruodžio 30 d. M. Mažvydo bibliotekoje buvo apdovanoti verslo ir mokslo atstovai už pasiekimus robotikos srityje pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Ūkio ministerija ir DELFI gruodžio mėn. vykdytą projektą „Aš, Robotas“. skaityti »

Plečiamas verslo finansavimo priemonių spektras

Nuo 2017 m. Ūkio ministerijai atsiras galimybė įgyvendinti naujas eksporto kredito ir faktoringo garantijų priemones. skaityti »

Populiarėja darbas komandiruočių principu

Statistika rodo, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. skaityti »