YIVO žydų mokslo tyrimų institutas buvo įsteigtas Vilniuje 1925 m. Jo įkūrėjai – iškilūs to meto Lietuvos ir Europos intelektualai – Maksas Vainraichas, Zalmenas Reizenas, Zeligas Kalmanovičius, Cemachas Šabadas, garbės steigėjai buvo Albertas Einšteinas ir Sigmundas Freudas. YIVO steigėjai nenuilsdami rinko dokumentus ir archyvinius įrašus apie žydų bendruomenių veiklą visoje Rytų Europoje: kaupė žydų folklorą, memuarus, knygas ir periodinę spaudą, žydų bendruomenės dokumentus, meno objektus. 1942 m. YIVO savo veiklą iš Vilniaus perkėlė į Niujorką. Po II Pasaulinio karo dalis Europoje išsaugotos medžiagos buvo perkelta į naują būstinę Niujorke, ten esančią kolekciją šiuo metu sudaro daugiau nei 385 000 knygų ir periodinių leidinių bei 24 milijonai dokumentų, fotografijų ir garso bei vaizdo įrašų.

Dalis reikšmingos medžiagos saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Ši biblioteka yra 2015 m. pradėto įgyvendinti „YIVO Vilnius“ projekto partnerė. Dalyvaudama įgyvendindant projektą ir prisidėdama prie žydų spaudos palikimo tyrinėjimų bei judaikos paveldo sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje, Nacionalinės biblioteka prisidėjo prie YIVO 90-mečio sukakties paminėjimo.

Rugsėjo 20 dieną Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „YIVO: nuo Jidiš akademijos Vilniuje iki pasaulinės institucijos“. Viena šio renginio partnerių – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Konferencijos metu YIVO vykdantysis direktorius Jonathanas Brentas, garsūs Lietuvos, JAV ir Izraelio mokslininkai pristatė pranešimus apie YIVO istoriją ir ateities perspektyvas, supažindino su instituto įkūrimo ir veiklos politiniu, socialiniu bei kultūriniu kontekstu ir projektu, kurio tikslas – sukurti išsamią skaitmeninę su Rytų Europos žydų civilizacija susijusią kolekciją. Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sveikinimo kalboje Žydų mokslinių tyrimų instituto 90-ųjų metinių proga pabrėžė YIVO ir litvakų indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą bei visuomenės gyvenimą ir padėkojo šio instituto amžininkei Esfir Bramson-Alpernienei už reikšmingą, kilnų ir kruopštų judaikos tvarkymą ir propagavimą, pradėtą daugiau nei prieš du dešimtmečius, bei glaudžius ryšius su Niujorke veikiančiu YIVO institutu.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir Nacionalinės bibliotekos judaikos tyrėjos dr. Lara Lempertienė ir Kristina Dūdaitė. L. Lempertienė pranešime „Praeities mozaikos surinkimas: Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimo pėdsakai išlikusiuose dokumentuose“ supažindino su projekto „YIVO Vilnius“, vykdomo YIVO instituto Niujorke ir jo partnerių Lietuvoje – Nacionalinės bibliotekos bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo, – vizija, tikslais, pristatė konkrečių knygų, saugomų Nacionalinėje bibliotekoje, pavyzdžius. K. Dūdaitė konferencijos dalyvius pranešimu „Pasižvalgymas po YIVO knygų kolekcijos likučius: pažinimo klausimas“ pakvietė supažindinti su Nacionalinės bibliotekos turimais judaikos fondais, akcentuodama, kad vienas iš projekto tikslų – paskatinti tyrinėti judaikos rinkinių istoriją, sudarant galimybę praplėsti žinias ir supratimą apie šią unikalią kolekciją.

Rugsėjo 22 dieną YIVO žydų mokslo tyrimų instituto atstovės – darbuotojos Roberta Newman, Lyudmila Sholokhova ir projekto „YIVO Vilnius“ vadovė Sarah Ponichtera – lankėsi Nacionalinėje bibliotekoje ir susitiko su šios bibliotekos ir „YIVO Vilnius“ vadovais. Buvo aptarti svarbūs projekto vykdymo klausimai, įvertinti pasiekti rezultatai. Nacionalinės bibliotekos II rūmuose atidaryta paroda „Nacionalinėje bibliotekoje saugomi YIVO dokumentai – vilnietiško laikotarpio palikimas“, kurioje pristatyta nedidelė su YIVO institutu susijusių leidinių ir dokumentų, saugomų bibliotekoje, dalis.