Prezidentas Valdas Adamkus jubiliejų švęs Vytauto Didžiojo universitete

Publikuota: 2016 m. spalio 31 d. pirmadienis

Lapkričio 3-ąją prezidentui Valdui Adamkui sukanka 90-metų. Garbingą jubiliejų V. Adamkus švęs Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kuriame jis eina Tarybos pirmininko bei Atkuriamojo Senato nario pareigas. Lapkričio 5-ąją dieną (šeštadienį) prezidento pasveikinti į Vytauto Didžiojo universiteto Didžiąją salę (S. Daukanto g. 28, Kaunas) susirinks apie 700 iškiliausių Lietuvos žmonių ir geriausių prezidento bičiulių.

Kaip teigia VDU rektorius Juozas Augutis, prezidentas yra išskirtinė asmenybė universitetui ir apskritai Kauno miestui, kuris yra gimtasis V. Adamkui. „Prezidento V. Adamkaus meilė ir parama universitetui jaučiama nuo pat VDU atkūrimo“, – didžiuojasi rektorius ir priduria, kad V. Adamkaus asmenybė išsiskiria nuoširdumo, atvirumo ir tolerancijos vertybėmis, kurios yra puoselėjamos ir universitete. „Kaip žinia, prezidentui suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus titulas. Mano manymu, taip tiksliausiai ir būtų galima apibūdinti Valdą Adamkų – geros valios ambasadoriumi, kuris puikiai atstovauja tiek universitetui, tiek Kauno miestui ir Lietuvai visame pasaulyje“.

Pats prezidentas yra ne kartą teigęs, kad be universiteto nėra nei asmenybės ugdymo, nei valstybės ateities, o kalbėdamas apie Vytauto Didžiojo universitetą neretai akcentavo, kad VDU istorija ir vertybės, diegiamos jaunajai kartai, buvo ir vis dar yra be galo svarbios. „Tai yra humanitarinių mokslų židinys, be kurio aš neįsivaizduoju tolimesnio šalies vystymosi“, – įsitikinęs prezidentas V. Adamkus.

V. Adamkus didžiuojasi prisidėjęs prie VDU atkūrimo

V. Adamkus gimė 1926 metais Kaune, vėliau mieste lankė mokyklą, karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepą, būdamas aštuoniolikos, jis su tėvais pasitraukė į Vokietiją, kur baigė lietuvių gimnaziją, įstojo į Miuncheno universitetą, Gamtos fakultetą. 1949 metais V. Adamkus su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), ten 1960-aisiais baigė Ilinojaus Technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. 

Prezidentas turi unikalią galimybę palyginti du nepriklausomybės laikotarpius. Kaip pats yra sakęs, Lietuvos valstybė yra tik 8 metais vyresnė už jį. „Augau, kai vystėsi 1918-ųjų Lietuva, ir aktyviai dalyvavau šaliai atsiskiriant nuo SSRS 1990 metais. Manoji karta, atsidūrusi už Lietuvos ribų, turėjo vienintelį tikslą – atgauti Lietuvai nepriklausomybę ir sugrąžinti ją į tarptautinį žemėlapį“, – pasakoja V. Adamkus.

Prezidentas įsitikinęs, kad pasaulis niekada nestovi vietoje, todėl į kiekvieną problemą ar situaciją reikia žiūrėti globaliai ir optimistiškai. Kaip pavyzdį V. Adamkus pateikia VDU atkūrimą 1989 m., kai dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir universiteto atgaivinimas atrodė daugiau utopinė idėja, negu realybė, tačiau aktyviai bendraudami Lietuvos ir išeivijos mokslininkai susitarė bendromis pastangomis to siekti. „Prisimenu atkūrimo laikotarpį, kada lietuvių išeivijos mokslo elitas, jausdamas tarptautinės politikos pulsą ir kad Lietuva yra ant išsivadavimo slenksčio, pirmiausiai atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo sistemą ir ėmėsi humanitarinės misijos atkurti vienintelį tarpukario Lietuvoje veikusį Vytauto Didžiojo universitetą. Didžiuojuosi tuo, kad turėjau galimybę aktyviai dalyvauti šiame atkūrimo akte, kuris buvo unikalus atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – pasakoja VDU Atkuriamojo Senato narys V. Adamkus.

Geriausia dovana prezidentui jau „įteikta“ pavasarį

VDU rektorius J. Augutis, kalbėdamas apie V. Adamkaus jubiliejų, sako, kad turbūt geriausia dovana nuo prezidento, bet kartu ir skirta prezidentui, Kauno miestui ir Vytauto Didžiojo universitetui, yra pavasarį po restauracijos atidaryta prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. „Šios viešosios įstaigos veikla taip pat susieta su VDU Lietuvių išeivijos institutu (LII). Per neilgą laiką, biblioteka jau spėjo tapti intelektualų susibūrimo, diskusijų vieta“, – džiaugiasi rektorius, pasakodamas, kad visais laikais biblioteka buvo ne tik edukacinė, bet ir kultūrinė simbolinė vieta, traukianti žmones.

Anot vieno iš šios viešosios įstaigos steigimo iniciatorių, VDU istoriko prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, visuomenei, kuri nori lygiuotis į stiprias Vakarų demokratines valstybes, šis JAV tradicijos perėmimas yra itin svarbus. „Vytauto Didžiojo universitetas, turėdamas savo sektinų herojų panteone V. Adamkų ir prisidėdamas kaip institucija prie šios bibliotekos-muziejaus, sukuria didžiules galimybes ugdyti naujuosius lietuvių demokratijos, pilietinės ir atviros visuomenės bei globalios Lietuvos lyderius“, – VDU ir V. Adamkaus bibliotekos ateities perspektyvas pristato prof. E. Aleksandravičius.

E. Aleksandravičius pasakoja, kad VDU, suvokdamas ir įvertindamas Lietuvos išeivijos įdirbį valstybės vertybių formavimuisi, save pozicionuoja kaip Pasaulio lietuvių universitetą, todėl dialogo kūrimo procese biblioteka taip pat yra įdomi ir svarbi vieta išeivijos lietuviams – nemažą dalį veiklų ateityje planuojama skirti išeivijos istorijai pristatyti, o V. Adamkus yra vienas svarbiausių lietuvių išeivijos simbolių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisi... skaityti »

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »