Nuo 2016-ųjų Lietuvai prisijungus prie vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA), visi mokėjimai eurais vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis tiek šalies viduje, tiek kitose Europos valstybėse SEPA erdvėje. Gyventojai, vykdydami pinigų pervedimus, jau galėjo pajusti privalumą, kad buvusieji pervedimai į kitas Europos šalis eurais dabar atpigo. Tuo tarpu viešumoje nuskambėjusi informacija, kad skubus mokėjimo pervedimas bankuose pabrango tūkstančiais procentų, yra klaidinanti.

„Iš esmės toks viešumoje pasirodęs paslaugų įkainių palyginimas – tai beveik tas pats kaip lyginti kelionę iš Vilniaus į Kauną viešuoju transportu su skrydžiu prabangiu lėktuvu iš Vilniaus į Kauną per Briuselį“, - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Privalu pabrėžti, kad prisijungus prie SEPA pradėjo veikti europiniai standartai ir visai kitokio tipo sistema. Prisijungimas prie SEPA – privalomas žingsnis visoms valstybėms įvedusioms eurą. Tai suteikia neginčijamą privalumą – paprastesnį pinigų pervedimą visoje SEPA šalių erdvėje.

Iki 2016 m. sausio 1 d., kol Lietuva dar nebuvo prisijungusi prie vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA), egzistavo vietiniai ir į kitas šalis (tarptautiniai) pinigų pervedimai. Tuo tarpu dabar, prisijungus prie SEPA, visi mokėjimai yra europinio – Europos valstybių SEPA erdvėje – lygmens. Tai reiškia, kad dabar esamų skubių pervedimų kainą reikia lyginti ne su buvusio vietinio skubaus pervedimo kaina, o su buvusio europinio pervedimo eurais skubaus pervedimo kaina.

Iš esmės šiuo metu mūsų šalyje egzistuoja dvi tarpbankinių pervedimų sistemos. Kai kurie bankai tarpbankinius mokėjimus vykdo per Europos bankų asociacijos valdomą kliringo sistemą (EBA STEP2), kiti – per Lietuvos banko valdomą SEPA-MMS sistemą. Kiekviena institucija sprendimą prisijungti prie sistemos priėmė atsižvelgdama į savo verslo modelį ir kaštus. Dar prieš prisijungiant prie SEPA, buvo garsiai kalbama apie europinius standartus, jų privalumus. Štai, pavyzdžiui, kaimynai estai net atsisakė vietinės tarpuskaitos sistemos. Tuo tarpu mūsų šalyje kai kurie bankai, atsižvelgdami į savo kaštus ir galimybes, liko prie šalies centrinio banko siūlomos vietinės sistemos. Tačiau ir vėlgi nereikėtų lyginti vietinės ir europinės sistemų, kaip yra daroma dabar.

Tuo tarpu skubūs pinigų pervedimai vyksta per kitą sistemą – tai papildoma paslauga, kurios atlikimo kaštai aukštesni ir jai taikomas skirtingas įkainis nei paprastam mokėjimui.

Bankų duomenys rodo, kad skubūs ir labai skubūs pervedimai itin reti. Juos dažniau vykdo įmonės.

Bankų, kurie tarpbankinius mokėjimus vykdo per Europos bankų asociacijos valdomą tarpuskaitos sistemą (EBA STEP2), klientai, norintys, kad mokėjimai į sąskaitą kitame banke Lietuvoje įvyktų dar tą pačią darbo dieną, mokėjimo pervedimą bankui turi pateikti iki 16.00 valandos. Tuo tarpu SEPA-MMS sistemos dalyviai tarpusavio mokėjimus gali vykdyti ir lėšas klientams įskaityti realiu laiku darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai galioja tik tarp prie šios sistemos prisijungusių įstaigų pinigų pervedimų.