Bankų pasirengimas euro įvedimui yra ilgo ir kompleksiško pasirengimo darbui euro zonoje proceso dalis. Bankai yra labai svarbus pinigų sistemos komponentas, todėl pasirengimo kokybė turės įtakos visiems piliečiams, verslui ir viešajam sektoriui. LBA surinko informaciją apie pasirengimo proceso bankuose eigą ir ją apibendrino.

Bankų pasirengimas euro įvedimui Lietuvoje buvo pradėtas daug anksčiau nei gauti pirmieji palankūs signalai iš ES institucijų apie Lietuvos atitikimą visiems narystės euro zonoje reikalavimams. Tai buvo būtina, norint visus techniškai sudėtingus procesus suspėti atlikti laiku ir kokybiškai, nes bankų pasirengimas euro įvedimui yra labai svarbus visam šalies ūkiui. Išanalizavusi kitų šalių patirtį ir taikomas praktikas (ypač Baltijos šalių), Lietuvos bankų asociacija išskyrė geriausius proceso valdymo pavyzdžius ir Lietuvos institucijoms pateikė pasiūlymus dėl bendrųjų principų, kuriuos būtų tikslinga nustatyti mūsų teisės aktuose. Gavus institucijų preliminarų patvirtinimą buvo pradėti praktiniai pasirengimo euro įvedimui darbai. Galima konstatuoti, kad dauguma reikalingų teisės aktų yra priimti laiku ir be esminių pakeitimų. Pats techninis pasirengimas pareikalaus daug papildomų žmogiškųjų ir finansinių resursų. Vien investicijos į informacinių sistemų atnaujinimo ir pritaikymo darbus, mūsų vertinimu, bankams kainuos daugiau nei 100 mln. litų.

Kartu su euro įvedimu iš esmės transformuosis ir visa šalies bankinė sistema. Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2015 metų pradžios – tik dviem mėnesiais vėliau nei euro zonos šalys – taps kuriamos  bankų sąjungos  dalimi. Taigi jie bus ne tik euro, bet ir sugriežtinto reguliavimo zonoje ir veiks pagal tas pačias taisykles ir priežiūros standartus, kurių vykdymą stebės ir kontroliuos Europos centrinis bankas. Žinant, kad naujai kuriamas bankų veiklos reguliavimo ir priežiūros, bankų problemų sprendimo ir gelbėjimo mechanizmas bus paremtas aiškiais principais ir vidiniais sektoriaus resursais, bankų klientams tai reiškia kur kas labiau užtikrintas stabilumo ir saugumo sąlygas, didesnę bankų konkurenciją ir platesnę paslaugų pasiūlą.

Euro įvedimas bus tuo sklandesnis, kuo mažiau nepatogumų  patirs bankų klientai. Euras bus tuo populiaresnis, kiek vartotojai bus informuoti ir pasirengę pasinaudoti bendros valiutos teikiamais privalumais. Vadovaudamiesi socialinės atsakomybės principais, bankai kartu su Lietuvos banku derina gerosios praktikos principus rengiantis euro įvedimui.  Šie principai atsispindi pasirašytame memorandume. LBA nariai taip pat pasirengę prisijungti prie LRV parengto Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumo, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą. Bankų priedermė yra euro įvedimo procese tinkamai informuoti ir konsultuoti klientus. Suderinome su Lietuvos banku tvarką kaip visi bankai tinkamai informuos klientus, bankai baigė personalo apmokymą darbui su klientais. Baigiami programavimo darbai ir prasideda jų testavimo etapas.

Euro įvedimas Lietuvoje yra iššūkis net tik bankams, bet ir jų klientams – tiek fiziniams asmenims, tiek  verslui. Vyriausybinės institucijos ir bankai yra gerai pasirengę informuoti bankų klientus apie euro įvedimo procedūras. Jau šiuo metu matome, kad didžiausias iššūkis Lietuvoje bus grynųjų pinigų pakeitimas dvigubos pinigų cirkuliacijos laikotarpiu, pirmiausia dėl gerokai didesnio grynųjų pinigų kiekio Lietuvoje nei kitose eurą įsivedusiose šalyse. Pereinamuoju laikotarpiu, prognozuojame, grynųjų pinigų kiekis rinkoje padidės dar apie tris kartus, o galimybės padidinti esamos infrastruktūros pajėgumus yra ribotos. Tik gerai suplanuotas ir suderintas procesas tarp visų dalyvių gali sumažinti nesklandumus ir nepatogumus.

Lietuvos bankų asociacija bankų klientams ir partneriams siunčia penkias pagrindines žinias ir patarimus.

Grynuosius pinigus rekomenduojame ne keisti, o iš anksto įnešti į bankų sąskaitas ir jos atėjus euro įvedimo datai automatiškai be jokių papildomų išlaidų bus perskaičiuotos į eurus. Toks būdas būtų pats ekonomiškiausias ir vėliau nereikalaus gaišti brangaus laiko pinigų keitimo vietose.

Tais atvejais, kai taupantys asmenys nesiryžtų atsisakyti grynųjų pinigų ir toliau norėtų jais disponuoti, rekomenduojame taip vadinamus „kojinių“,  „stiklainių“ ar „čiužinių“ pinigus neskubėti keisti pirmosiomis dienomis po euro įvedimo ir nesudaryti nereikalingų eilių bei problemų tiems, kuriems iš tiesų būtina skubiai pasikeisti. Primename, kad bankai dar pusę metų po euro įvedimo nemokamai keis litus į eurus ir bus galima pasikeisti sutaupytus pinigus sugaištant žymiai mažiau laiko.

Dvigubos pinigų cirkuliacijos laikotarpiu ir taip labai didelis grynųjų pinigų kiekis padidės trigubai. Tiek pinigų tvarkymo institucijoms, tiek mažoms įmonėms ir prekybininkams, naudojantiems daugiau grynųjų pinigų, svarbu gerai suplanuoti ir apgalvoti likvidumo valdymą. Siūlome jau dabar kreiptis į bankus dėl išankstinio eurų pristatymo, naudotis bankų konsultacijomis kaip optimizuoti pinigų poreikį, išsiaiškinti kur ir kokiais kiekiais bus galima atlikti pinigų keitimą.

Dar kartą informuojame, kad pinigų keitimą atlikti gali tik įgaliotos kredito įstaigos ir AB „Lietuvos paštas“. Jokių darbuotojų vizitų į piliečių būstus ir paslaugų teikimo namuose nėra numatyta. Siūlome atidžiai saugoti savo elektroninės identifikacijos duomenis, bankų sąskaitų, slaptažodžių duomenis ir nepasiduoti sukčiaujančių asmenų apgaudinėjimui, kurių aktyvumas pinigų keitimo laikotarpiu gali padidėti.

Primename, kad bankai automatiškai ir be jokių mokesčių pakeis bankų sąskaitose esančius litus į eurus pagal oficialų kursą, todėl klientams dėl euro įvedimo nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų. 

Atlikus grynųjų pinigų pakeitimą ir įsivedus eurą, pasirengimo procesas sklandžiam darbui euro zonoje neužsibaigs. Tiek viešojo sektoriaus, tiek verslo įmonėms jau dabar reikėtų numatyti pasirengimo darbus naujų elektroninių mokėjimo priemonių naudojimui bendros europinės mokėjimų sistemos eurais (angl. SEPA) kontekste. Tik šios mokėjimo priemonės bus naudojamos visose euro zonos šalyse nuo 2016 m. Šie darbai dabar yra atliekami pagal kartu su Lietuvos banku parengtą SEPA sukūrimo Lietuvoje darbų koordinavimo planą, su kurio turiniu verslo įmonių ir viešojo sektoriaus įstaigų vadovus siūlome detaliau susipažinti.