SEB apžvalga: euro įvedimas gyventojų finansinei padėčiai didelės įtakos neturės

Publikuota: 2014 m. spalio 28 d. antradienis

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad įvedamas euras namų ūkių finansinės padėties nepakeis. Artėjant euro įvedimui ir jau įvedus eurą kinta tik kai kurios taupymo ir skolinimosi sąlygos.

„Įvedus eurą, daliai žmonių tampa patogiau tvarkyti asmeninius finansus – nebelieka valiutos keitimo išlaidų, tad gali sutaupyti tie, kurie keliauja į kitas Europos Sąjungos šalis ar ten įsigyja prekių. Be to, tampa paprasčiau palyginti prekių ir paslaugų kainas skirtingose šalyse. Visgi šis pokytis aktualus tik daliai gyventojų, nes, remiantis Estijos gyventojų patirtimi, po euro įvedimo datos gyventojai daugiau po Europos Sąjungą keliauti nepradėjo“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Kita galima euro nauda gyventojams yra ta, kad išnyksta valiutos rizika, t. y. tikimybė, kad dėl valiutos kurso pokyčių bus patirta nuostolių. „Palyginti su kaimyninėmis šalimis, lietuviai yra labiau linkę skolintis nacionaline valiuta. Čia paskolų, suteiktų eurais, dalis (68 proc.) yra mažesnė negu prieš euro įvedimą Latvijoje ar Estijoje. Paprastai paskolų eurais palūkanos būna mažesnės ir stabilesnės negu paskolų nacionaline valiuta, taigi gyventojų sprendimas skolintis nacionaline valiuta gali būti aiškinamas noru išvengti valiutos rizikos, nors nuo lito susiejimo su euru datos valiutos kursas niekada nebuvo keičiamas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Pasak J. Varanauskienės, naujos valiutos įvedimas daro nevienodą įtaką paskolų palūkanų lygiui. Paskolų eurais palūkanoms nei planai įvesti naują valiutą, nei pats naujos valiutos įvedimas įtakos nedaro. Šiuo metu vidutinė būsto paskolų eurais palūkanų norma, kai palūkanos nustatomos trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui, Lietuvoje yra mažiausia, nors Estija ir Latvija jau yra įsivedusios eurą, o Lietuva dar tik ruošiasi tam. 2014 metų rugpjūčio mėnesį palūkanų norma Lietuvoje buvo 2,01 proc., Estijoje – 2,46 proc., Latvijoje – 3,36 proc.

SEB banko analitikės teigimu, artėjant euro įvedimui, pačios taupymo sąlygos keičiamos labai nedaug. Indėlių palūkanos litais iki 2013 metų buvo didesnės negu eurais, tačiau šiemet skirtumo beveik neliko. Pask J. Varanauskienės, įvedus eurą, investavimo priemonės, kai investuojama į euro zonos šalių rinkas, bus pigesnės, nes nebereikės keisti valiutos.

SEB banko analitikės teigimu, daugiau įtakos gyventojų finansinei padėčiai turi ne euro įvedimas, o bendros ekonominės tendencijos. „Tam, kad keistųsi namų ūkių poreikiai ir įprasta elgsena, pavyzdžiui, žmonės pradėtų daugiau arba mažiau taupyti, investuoti, skolintis, vien valiutos pakeitimo nepakanka“, – sako J. Varanauskienė.

Remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuvoje 37 proc. gyventojų mano, kad euras bus jiems asmeniškai naudingas. 2010 metais Estijoje prieš įvedant eurą taip manė 43 proc. gyventojų, 2013 metais Latvijoje – 42 procentai.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Draudimo rinka šiemet toliau sparčiai didės dėl ne gyvybės draudimo plėtros

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. skaityti »

SEB tyrimas: gyventojai mažiau tiki pensijų sistema ir pensija ima rūpintis patys

SEB banko trečius metus iš eilės apskaičiuojamas Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis beveik nepakito. skaityti »

Lietuvos bankas pirmą kartą finansų rinkos dalyviams atskleidė savo patikrinimų planą

Kurdamas pažangią ir patrauklią finansų sektoriaus aplinką, Lietuvos bankas pirmą kartą informavo prižiūrimus bankus, draudimo įmones, elektronines pinigų įstaigas ir kitus finansų rinkos dalyvius apie šių metų planinių inspektavimų ir tyrimų terminus bei apimtį. skaityti »

Vilniaus meras kviečia vieną „Facebook” kūrėjų į Vilnių

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pakvietė vieną socialinio tinklo „Facebook” kūrėjų – Sheryl Sandberg – apsilankyti Vilniuje. skaityti »

Gyventojai jau gali naudotis ribotos kainos būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšeliu

Nuo vasario 1 d. gyventojai bankuose ir kredito unijose galės savanoriškai pasirinkti, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos būtų teikiamos už ribotą kainą. skaityti »

2017 metais „Hanner“ investuos 85 milijonus eurų

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ 2017 metais į NT projektų plėtrą investuos 85 mln. eurų. skaityti »

Lietuvos bankas kviečia dailininkus sukurti unikalią proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiams

Lietuvos bankas paskelbė konkursą sukurti 2 eurų proginės monetos, skirtos Baltijos valstybių 100-mečiams, grafinius projektus. skaityti »

Nacionalinis koordinacinis centras padės įgyvendinti EBPO rekomendacijas dėl atsakingo verslo

Ūkio ministerijoje pristatytas Lietuvos nacionalinis koordinacinis centras bei jo veikla įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Gaires daugiašalėms įmonėms, nustatančias atsakingo elgesio principus ir standartus. skaityti »

Lietuva pristatyta konferencijoje „World in 2017“ Stokholme

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė dalyvavo Švedijos sostinėje Stokholme vykusioje konferencijoje „World in 2017“, kurią verslo bendruomenės lyderiams kasmet rengia Dagens Industri kartu su britų žurnalu The Economist. skaityti »

Moterys linkusios blogiau vertinti šeimos finansinę padėtį nei vyrai

Vyrų ir moterų požiūris į daugelį dalykų dažnai skiriasi. Finansinės padėties vertinimas ir jo lemiami skolinimosi įpročiai – ne išimtis. skaityti »