„Siemens“ plėtoja naujos kartos potvynių ir atoslūgių jėgainės technologiją

Publikuota: 2013 m. kovo 27 d. trečiadienis

Technologijų ir inovacijų bendrovė „Siemens“ potvynių ir atoslūgių jėgainėje ketina pritaikyti naujus konstrukcinius sprendimus. Jie padidins jėgainės našumą ir sumažins elektros gamybos kaštus. Nuo 2015 m. naujos kartos jėgainė „SeaGen-S“, gamindama aplinkai draugišką elektrą, aptarnaus apie 10 tūkst. namų ūkių. Tai rodo šiuo metu atliekami potvynių ir atoslūgių jėgainės technologijų kūrimo darbai.

Prieš penkerius metus Šiaurės Airijoje, Strangfordo įlankoje, pradėjo veikti pirmoji pasaulyje komercinė potvynių ir atoslūgių jėgainė „SeaGen”. Ji taip pat buvo sėkmingai prijungta prie Jungtinės Karalystės energetikos tinklo. Ši dviguba turbina, kurią suka į įlanką dėl potvynių sutekantis ir ištekantis vanduo, pagamina 1,2 megavatus energijos. Jėgainė užtikrina elektros tiekimą 1,5 tūkst. namų ūkių. Kuriamos naujos kartos jėgainės, pavadintos „SeaGen-S“, galingumas nuo 2015 m. padidės 60 proc. ir sieks 2 MW. Velso vyriausybė jau yra suteikusi leidimą statyti penkias didesnio galingumo turbinas Didžiosios Britanijos šiaurės vakarų pakrantėje.

Pagrindinis jėgainės konstrukcijos pakeitimas susijęs su naujų turbinos rotorių atnaujinimu. Šių rotorių skersmuo buvo padidintas iki 20 metrų, o kiekviename jų įdiegtos papildomos sraigtų mentys. Įdiegus šiuos pakeitimus, naujoji jėgainė panašės į povandeninę vėjo turbiną. Bendrovės „Siemens“ ekspertai žada, kad nauji rotoriai geriau paskirstys esamo vandens srovę, taip pat sumažins jėgainės susidėvėjimą bei prailgins jos eksploataciją.

„Siemens“ planuoja statyti naujos kartos „SeaGen-S“ jėgaines ant povandeninių masyvų, panašių į esančius Velso pakrantėje. Tokiu būdu dideli sugeneruotos energijos kiekiai būtų apjungiami, kaip vėjo jėgainių parkuose, ir perduodami į žemyną. Skirtingai nuo elektrinių, šalia kurių specialiai būna užtvenkiami vandens telkiniai, potvynių ir atoslūgių jėgainėms užtvankos nėra būtinos. Todėl pastarųjų jėgainių statybai reikalingos ypatingai sraunios vietos.

Strangfordo įlankoje pastatyta „SeaGen“ jėgainė yra nutolusi nuo kranto maždaug 400 metrų. Šios įlankos potvynių sukelta vandens tėkmė yra viena srauniausių pasaulyje, o greitis gali siekti 8 mazgus. Pastatyta jėgainė veikia būtent toje vietoje, kur yra susiaurėjimas tarp įlankos ir Airijos jūros. Dažniausiai čia vandens tėkmės greitis siekia daugiau nei 2,4 m. per sekundę, o menčių sukimosi greitis yra 10-15 kartų per minutę.

Praėjusių metų spalio mėnesį potvynių ir atoslūgių jėgainė „SeaGen“ pasiekė tris reikšmingus rezultatus. Pirmiausia, ši jėgainė jau pagamina 22,53 megavatų elektros energijos per vieną dieną, antrasis – jėgainė sugeneruoja vieną gigavatvalandę elektros per 68 dienas ir trečiasis – nuo pat įrengimo 2008 m. „SeaGen“ pagamino daugiau nei 6 gigavatvalandes elektros. Visi šie pasiekimai rodo, kad potvynių ir atoslūgių jėgainių technologija yra pasirengusi tolimesnei komercializacijai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kas ketvirtas lietuvis 2016-aisiais skolinosi pinigų

Gyventojų įpročiai kinta, o vartojimo kreditai jau nebėra tabu. Tyrimas atskleidė, kad net 24 proc. lietuvių praėjusiais metais skolinosi pinigus įvairioms reikmėms patenkinti. skaityti »

Pasaulio turtingieji dar praturtėjo

„Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, pasaulio turtingųjų turtas išaugo 5,7 proc. skaityti »

Aptartos ekonomikos augimą ir finansų stabilumą užtikrinančios priemonės

Finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. skaityti »

Dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. skaityti »

Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. skaityti »

Pramonininkai finansų ministrui pateikė pasiūlymus, kaip didinti šalies konkurencingumą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Stasys Kropas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarė būdus didinti šalies ūkio konkurencingumą. skaityti »

Šūsnis popierinių liudijimų keis elektroniniai

Nuo sausio 2 d. vilniečiai daug paprasčiau ir greičiau tvarkys įvairius su dokumentais susijusius reikalus – nebereikės kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų. skaityti »

Apdovanoti geriausi 2016 metų Lietuvos robotų kūrėjai

Gruodžio 30 d. M. Mažvydo bibliotekoje buvo apdovanoti verslo ir mokslo atstovai už pasiekimus robotikos srityje pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Ūkio ministerija ir DELFI gruodžio mėn. vykdytą projektą „Aš, Robotas“. skaityti »

Plečiamas verslo finansavimo priemonių spektras

Nuo 2017 m. Ūkio ministerijai atsiras galimybė įgyvendinti naujas eksporto kredito ir faktoringo garantijų priemones. skaityti »

Populiarėja darbas komandiruočių principu

Statistika rodo, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. skaityti »