Socialinio verslo koncepcija atveria kelią socialiniam verslui

Publikuota: 2015 m. balandžio 13 d. pirmadienis

Ūkio ministras Evaldas Gustas įsakymu patvirtino Socialinio verslo koncepciją. Iki šiol socialinis verslas nebuvo reglamentuotas, todėl nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos jam skatinti ir valstybės pagalbai gauti.

„Šiandien socialinis verslas tampa vis svarbesnis. Kas ketvirta Europos Sąjungoje (ES) įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai, todėl socialinio verslo koncepcija Lietuvai yra labai svarbi“, – teigia ūkio ministras E. Gustas.

Pasak ūkio ministro, Lietuvoje dar menkai pasitikima privačia iniciatyva, socialinis verslas yra mažai žinomas, trūksta geros praktikos pavyzdžių, stokojama skatinamųjų ir finansinės paramos priemonių, taip pat socialinio verslumo mokymų, kompetencijos, todėl tik keletas organizacijų savo veikloje taiko socialinio verslo principus.

„Todėl rengiant socialinio verslo koncepciją buvo siekiama nustatyti socialinio verslo bendruosius principus, problemines sritis ir išskirti pagrindinius uždavinius, siekiant skatinti socialinio verslo plėtrą. Koncepcijos patvirtinimas atvers kelią aktyvesnėms diskusijoms socialinio verslo ir socialinių inovacijų klausimais, socialinių verslų plėtrai, paskatins kurtis socialinius klasterius – teritoriniu pagrindu tarpusavyje veikiančias susijusias organizacijas“, – sako ūkio ministras E. Gustas.

Pasak ūkio ministro, siekiant įgyvendinti Socialinio verslo koncepcijos uždavinius artimiausiu metu bus sukurta darbo grupė, sudaryta iš suinteresuotų valstybės institucijų, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslo ekspertų ir kitų suinteresuotų šalių atstovų. Ši komisija (darbo grupė) parengs tarpinstitucinį veiksmų planą, kuriuo bus siekiama įgyvendinti koncepcijoje iškeltus uždavinius: sukurti socialiniam verslui palankią teisinę aplinką, palankią finansinę ir mokestinę paramos sistemą ir padidinti socialinio verslo žinomumą.

Socialinio verslo koncepcijoje įtvirtintas socialinio verslo apibrėžimas, kuris leis aiškiau įžvelgti skirtumus tarp socialinio verslo ir jau įtvirtinto socialinių įmonių apibrėžimo, pateikto Socialinių įmonių įstatyme.

Koncepcijoje numatyta, kad socialinis verslas – tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.

Koncepcijoje įtvirtinta, kad socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas – socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius.

Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo. Atsižvelgiant į socialinės ekonomikos raidos tendencijas ES, socialinio verslo plėtra Lietuvoje taip pat turėtų vykti dviem kryptimis – skatinant tradicinį privatų verslą įsitraukti sprendžiant socialines problemas ir skatinant nevyriausybines organizacijas savo veikloje taikyti verslo modelius.

Socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus ES ekonomikai – ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (4,5 proc. dirbančių ES gyventojų).

Ryškiausios socialinio verslo iniciatyvos Lietuvoje vykdomos neformaliojo švietimo, socialinės atskirties mažinimo, tikslinių grupių reintegravimo į darbo rinką ir užimtumo didinimo srityse.

Vieni iš Lietuvoje veikiančių socialinio verslo pavyzdžių – Vilniuje nuo 2004 m. veikianti kavinė „Mano guru“, kuri siekia ne tik teikti kokybiškas maitinimo paslaugas, bet ir padėti priklausomybių turintiems asmenims integruotis į visuomenę. Taip pat VšĮ Bendruomenių kaitos centro 2009 m. pradėtas „Burių“ projektas, kuris padeda remti socialines iniciatyvas, nevyriausybinėms organizacijoms, neformalioms grupėms suteikdamas mikrokreditus su minimaliais garantiniais reikalavimais.

Su Socialinio verslo koncepcija galite susipažinti adresu http://www.ukmin.lt/web/lt/verslo_aplinka/smulkaus-ir-vidutinio-verslo-politika/socialinis_verslas.

Šaltinis: ukmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »