Sunegalavę lietuviai internetą naudoja visų pirma kaip informacijos šaltinį apie ligas, o pirkti vaistų ar kitų sveikatos priežiūros priemonių elektroninėje erdvėje neskuba. Vos dešimtadalis gyventojų yra įsigiję vaistų internetu, tiesa, tai daryti ateityje ketinančių skaičius yra dvigubai didesnis, parodė vaistinių tinklo „Camelia“ užsakytas gyventojų elgsenos tyrimas.  

Rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atliktos naujausios apklausos duomenimis, nors beveik 60 proc. gyventojų žino apie galimybę vaistus įsigyti internetu, tai yra darę tik 11 proc. Pirkusieji dažniausiai įsigijo kosmetikos gaminius, vitaminus, taip pat maisto papildus. Paklausti, ar ateityje ketina naudotis internetu perkant vaistus, teigiamai atsakė 20 proc. respondentų. Kol kas pasyvų pirkimą internetinėse vaistinėse, stabdo ir įstatyminė bazė, nes internetinės vaistinės pasaulyje turi skirtingas veiklos galimybes. Štai JAV ir kai kuriose kitose šalyse internetu galima įsigyti net receptinių vaistų – pakanka receptą internetinei vaistinei nusiųsti e. paštu arba faksu. Lietuvos įstatymai yra gerokai griežtesni ir parduoti net nereceptinius vaistus leidžiama tik vaistinėse, todėl ir užsisakius vaistus internetu juos galima atsiimti tik vaistinėse. 

„Nors vaistinių pardavimai internete sudaro dar mažą dalį apyvartos, elektroninė erdvė šiuo atžvilgiu turi didelių perspektyvų. Tai galima spręsti ne tik iš tyrimo, bet ir iš atidžiai sekamo didžiulio informacijos apie sveikatą srauto internete. Didelė dalis gyventojų į vaistinę ateina jau pasiskaitę apie konkretų negalavimą internete. Tiesa, čia slypi ir pavojų, kadangi suvokti medicininio pobūdžio informaciją ne medikui yra sudėtinga, tad pasitaiko klaidingų interpretacijų“, - komentavo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė. 

Jos teigimu, dažnas pacientas, naujai susidūręs sau tam tikra liga arba jos grėsme ir skaitydamas informaciją internete, ne visuomet ją suvokia teisingai, nesujungia visko į bendrą visumą, o tai gali stipriai iškreipti problemos suvokimą ir priimtas sprendimas gali būti netinkamas. „Ieškodamas patarimo internete, pacientas negali nustatyti sau diagnozės ir ligos stadijos. O pritaikyti sau galima labai daug simptomų ir t. t. Ne veltui yra posakis, kad medicinos studentai perserga visomis ligomis, taip ir internete apie ligas skaitantis straipsnius žmogus gali „diagnozuoti“ sau begales ligų“, - sakė vaistininkė. 

Pasak G. Krikščiūnienės, dažnai pasitaiko, kai pacientai peršalimo metu vartoja antibiotikus pirmomis ligos dienomis, kai ligos sukėlėjai yra ne bakterijos, o virusai. Taip tik silpnindami savo imunitetą ir negaudami realios naudos. „Žinau atvejį praktikoje, kai pacientė gėrė preparatą nuo tremoro (nevalingo drebėjimo), kuris skirtas gydyti Parkinsono ligą, tuo tarpu jai buvo visai kito pobūdžio tremoras. Pasireiškė vaistų šalutiniai poveikiai, o teigiamo efekto nebuvo. Šio vaisto rekomendacijas ji perskaitė internete, kur buvo pateikta ne specialisto nuomonė, kad būtent šis vaistas tinka labiausiai. Tad prieš imantis kokių nors veiksmų, pasitarti su specialistu būtina“, - tvirtino ji. 

Vaistininkės pastebėjimu, dažniausiai informacija internete labiau pasitikėti linkę jaunesnio amžiaus gyventojai, norintys kuo greičiau išspręsti sveikatos problemą, taip pat garbaus amžiaus žmonės, tik neseniai išmokę naudotis internetu. „Nors elektroninėje erdvėje išties galima rasti naudingų patarimų ir duomenų, aklai pasitikėti ir pritaikyti juos sau ne visuomet verta. Individualų problemos sprendimą iš pagrindų gali pasiūlyti tik specialistas: „gyvo“ pokalbio su juo nepakeis joks „google“, - įsitikinusi G. Krikščiūnienė. 

Vaistinių tinklo „Camelia“ užsakymu reprezentatyvų gyventojų vartotojiškos elgsenos tyrimą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2013 m. rugsėjo 16-24 d. Jo metu buvo apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.